Bendroji trečiadienio audiencija. Meditacijos malda

Trečiadienio audiencijoje, įvykusioje popiežiaus vasaros rezidencijoje Kastelgandolfo miestelyje, Romos apylinkėse, Benediktas XVI savo klausytojams, į miestelį atvykusiems piligrimams, tarp kurių buvo ir lietuvių grupė, pasiūlė kelias įžvalgas apie tą maldos rūšį, kurią vadiname „meditacija“, apmąstymu. Savo mintis Šventasis Tėvas susiejo su ką tik, pirmadienį minėta Žolinių, Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilme.

Pasak Benedikto XVI, maldos gyvenimas yra tikėjimo kelio dalis, o vienas iš būdų melstis yra medituoti. Tai reiškia „minėti, atsiminti“ tai, ką Dievas yra padaręs, neužmiršti tai, ką iš Jo gavome.

Krikščioniškoje tradicijoje tokia malda vadinama „vidine malda“. Dažniausiai girdime maldą žodžiais, žinoma, joje taip pat turi dalyvauti protas ir širdis. Meditacija yra bežodė malda, susiejanti mūsų protą su Dievo širdimi. Ir Marija mus duoda realų pavyzdį, prisimenant evangelisto Luko žodžius, jog ji „dėmėjosi visus dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2,19).

Marija, įtikėjusi Angelo žodžiais ir tapusi instrumentu Aukščiausiojo Žodžio įsikūnijimui, neužmiršta ir saugoja savo širdyje visus tuos dalykus, kuriuos Viešpats jai pasakė ir padarė. Ji apmąsto Dievo veikimą jos gyvenime, kad priimtų dieviškąją valią ir ją atitiktų.

Dievo Sūnaus įsikūnijimas ir Marijos motinystė nėra tik fizinis dalykas. Tai taipogi reikalauja iš Marijos įvykio prasmės ir pasekmių vidinio supratimo.

Ir taip, diena po dienos, kasdienio gyvenimo tyloje, Marija saugojo savo širdyje ir kitus nepaprastus dalykus, kurių liudininke tapo, iki pat kraštutinio Kryžiaus išbandymo ir Prisikėlimo šlovės. Marija pilnai išgyveno savo egzistenciją, savo kasdienes pareigas, savo misiją, tačiau mokėjo išlaikyti savyje vidinę erdvę Dievo žodžio ir valios, savo gyvenimo ir jos Sūnaus slėpinių apmąstymui.

Mūsų laikmetyje esame, - kalbėjo Benediktas XVI, - absorbuoti daugybės veiklų ir įsipareigojimų, rūpesčių ir problemų. Dažnai tai gali užpildyti visą dieną, nepaliekant momento sustoti apmąstymui ir mūsų dvasinio gyvenimo pamaitinimui, ryšiui su Dievu. Marija mus mokina kaip svarbu, nepaisant visų darbų, kasdien atrasti laiką susikaupti tyloje ir mąstyti apie tai, ko Viešpats mus nori išmokyti, kaip veikia mūsų gyvenimuose ir pasaulyje.

Šventasis Augustinas lygina meditaciją apie Dievo slėpinius su maisto įsisavinimu ir naudoja visoje krikščioniškoje tradicijoje aptinkamą veiksmažodį „kramtyti“.

Medituoti reiškia susikaupti, vidujai nutilti, įsisavinti mūsų tikėjimo slėpinius ir tai, ką Dievas daro mumyse. Visa tai „kramtyti“ galima įvairiais būdais, pasirenkant trumpą Šventojo Rašto ištrauką, ypač iš Evangelijų, Apaštalų Darbų ar Apaštalų laiškų. Arba puslapį iš kokio dvasinio autoriaus veikalo, padedančio mūsų dabartyje suprasti Dievo tikrovę, galbūt su nuodėmklausio ar dvasinio vadovo patarimu. Taip pat ir Rožinio malda yra meditacijos malda, kalbėdami „Sveika Marija“ esame kviečiami apmąstyti slėpinį, kurį paskelbėme. Galime taip pat pasirinkti kokią nors intensyvią dvasinę patirtį, mums šventosiose Mišiose įsiminusius žodžius. Daug yra būdų medituoti ir tokiu būdu susisieti, prisiartinti prie Dievo tikėjimo kelionėje į Dangų.

Brangūs bičiuliai, - baigdamas savo apmąstymą pabrėžė Šventasis Tėvas, - nuolatinis laiko Dievui davimas yra pamatinis dvasinio augimo veiksnys. Pats Viešpats suteiks savo slėpinių, žodžių, savo buvimo ir veikimo skonį, leis suprasti giliausiu būdu ko nori iš mūsų. Galų gale tai yra meditacijos tikslas: vis labiau save patikėti Dievui, su pasitikėjimu ir meile, su įsitikinimu, kad tik Jo valią vykdydami būsime iš tikro laimingi.

*

Kaip minėta, tarp bendrojoje audiencijoje dalyvavusių piligrimų buvo ir lietuvių grupė. Ją Benediktas XVI sveikino lietuvių kalba:

„Nuoširdžiai sveikinu lietuvius maldininkus, ypač Vilniaus katalikiškosios mokyklos „Versmė“ mokytojus, ir linkiu jiems sėkmingai vykdyti svarbų jaunimo ugdymo darbą“. (rk)