Rugpjūčio 15 dieną, pirmadienį, gausiai susirinkę Pažaislyje kauniečiai bei jų svečiai
šventė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ją savo vienuolyno kiemelyje pakvietė
švęsti seserys kazimierietės, Žolinės išvakarėse paminėjusios kongregacijos įsteigimo
90 metų sukaktį, - praneša Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba.
Atvykusieji
švęsti Žolinės Eucharistijos dar gerokai prieš jos pradžią gausiai užpildė vienuolyno
kiemelį, kuriame priešais įspūdingąją Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią buvo
parengtas altorius su gėlėmis apipintu Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu.
Daug žmonių čia pat, kiemelyje turėjo galimybę atlikti išpažintį ir labai brangią,
tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių švenčiamą Marijos išaukštinimo šventę švęsti susitaikius
su Dievu.
15 val. prasidėjusiai iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo
Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo mons. Vytautas
Grigaravičius, mons. Lionginas Vaičiulionis, kiti kunigai. Tradiciškai per Žolinės
pamaldas Pažaislyje giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento ir meno
vadovo prof. Petro Bingelio.
Žolinės Eucharistijoje vysk. J. Ivanauskas, pašventinęs
žolynus – Dievo maloningumo žmogui vaisius, kvietė dėkoti Viešpačiui už seseris kazimierietes,
Marijos Ėmimo į dangų proga melstis vieniems už kitus, kad kiekvieno širdyje būtų
daugiau dangaus ilgesio, kad daugiau dangaus būtų žmonių gyvenimuose, darbuose.
Vėliau
savo homilijoje vysk. J. Ivanauskas Marijos išaukštinimą susiejo su begaline Dievo
meile ir jo artumu. Šis išaukštinimas danguje, pasak ganytojo, ir mums yra tarsi tolima
žvaigždė, kurios siekti esame ir mes pašaukti.
Ar mes iš tikro neturime dangaus
patirties ir dangus mums tėra tolima teologinė sąvoka? Pasak ganytojo, dangaus tikrovės
mumyse yra tiek, kiek turime žemiškos patirties – savo pačių, kitų žmonių, žmonijos
istorijos, kiek trokštame laimės, savo gyvenimo ir darbų prasmingumo, trokštame gėrio
kitiems ir mokame jį priimti iš kitų. Deja, kaip buvo ir priminta, yra ir blogis,
kuris traukia žmogų tolyn nuo dangaus, bet jo įveikti negali. Homilijoje buvo iškeltas
prieš 70 metų Aušvice nukankinto šventojo kun. Maksimilijono Kolbės, pasirinkusio
mirtį koncentracijos stovykloje vietoj šeimos tėvo, pavyzdys, ir pabrėžta, jog pasipriešinimas
blogiui gerumu savo aplinkoje turi didžiausią vertę, liudija, jog gerumas yra nenugalimas.
Užbaigdamas
homiliją vysk. J. Ivanauskas paragino atlikti nelengvą užduotį: siekti tiesos ir meilės
– tai ir yra kelias į dangų, kuris prasideda jau dabar, žemėje ir tęsis, kai Dievas
jį išties padovanos.
Svetingai priėmusios vienuolyne atlaidų dalyvius, seserys
kazimierietės, bendruomeninėje maldoje dėkodamos Dievui už jo dovanotą tikėjimo, vilties
ir meilės kelią, kvietė visus melstis ir už naujus pašaukimus, taip pat už kongregacijos
bendradarbius, o atnašų procesijoje nešė jubiliejinę žvakę bei vienuolyno sode užaugintų
vasaros gėrybių.
Iškilmių pabaigoje prieš ganytojišką palaiminimą seserys dėkojo
visiems, padėjusiems paminėti jų kongregacijos sukaktį. Išsamioje 2 dienų programoje
buvo ir kongregacijos istoriją, jos steigėją Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę (1880–1940)
menančios konferencijos, seserų liudijimai, vienuolinių įžadų sukaktys, jubiliejinė
fotografijų paroda bei malda už visus Pažaislio vienuolyno lankytojus ir piligrimus.
Po pamaldų vienuolyno kiemelyje Kauno valstybinis choras ir solistai surengė koncertą.