Žolinės iškilmė Kastelgandolfe

Žolinės iškilmę popiežius Benediktas XVI šventė kartu su Kastelgandolfo parapijos bendruomene. Pirmadienio rytą jis atėjo į pagrindinėje miestelio aikštėje, priešais popiežių vasaros rūmus, septynioliktajame amžiuje garsiojo architekto ir skulptoriaus Gian Lorenzo Bernini statytą bažnyčią, dedikuotą šv. Tomui Vilanoviečiui. Pirmiausia popiežius apžiūrėjo ką tik baigtą restauruoti bažnyčios fasadą ir varpinę. Paskui šioje bažnyčioje Benediktas XVI aukojo Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų iškilmės Mišias.

Vėl susirinkome kartu švęsti vienos seniausių ir mėgstamiausių Marijos švenčių –ėmimo į Dangaus garbę su kūnu ir siela, tai yra su visu žmogiškumu; viso jos asmens ėmimo į Dangų, - pardėjo popiežius Benediktas Kastelgandolfo parapijiečiams sakytą homiliją. Šiandien atnaujiname mūsų meilę Marijai, džiaugiamės ir garbiname už tuos „didžius dalykus“, kuriuos jai ir joje nuveikė Visagalis.

Kontempliuodami Mariją mes gauname iš Dievo ir kitą malonę: Marijoje mes matome ir mums skirtą likimą. Ir mūsų kasdienį gyvenimą, su jo sunkumais ir viltimis nušviečia Dievo Motinos nueitas dvasinis kelias, jos išaukštinimas Dievo šlovėje. Ir mes keliaujame ir siekiame josios jau pasiekto tikslo, - sakė popiežius ir toliau homilijoje komentavo iškilmės Žodžio liturgijos skaitinius, ypatingą dėmesį skirdamas krikščionių maldingumo tradicijoje Marijai taikomam Sandoros skrynios simboliui.

Pirmajame skaitinyje girdėjome: „Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia“ (Apr 11,19). Kas ta skrynia? Ką mes čia matome? Senajame Testamente, - tęs homiliją Šventasis Tėvas, - Sandoros skrynia buvo Dievo buvimo su savo tauta simbolis. Tačiau dabar simbolinę tikrovę pakeitė realybė. Naujasis Testamentas mums sako, jog tikroji Sandoros skrynia yra konkretus gyvas žmogus – Mergelė Marija. Dievas negyvena dėžėje. Dievas gyvena asmenyje, širdyje; gyvena Marijoje, kuri savo įsčiose nešiojo žmogumi tapusį Dievo Sūnų, mūsų Viešpatį ir Išganytoją Jėzų.

Sandoros skrynioje Izraelitai laikė Mozės įstatymo akmenines plokštes, kurios bylojo apie Dievo norą laikytis su savo tauta sudarytos sandoros. Jose buvo nurodytos ir sąlygos, kurių turi laikytis tauta, norėdama būti ištikima Dievui. Marija yra Sandoros skrynia dėl to, kad ji į save priėmė Jėzų, kad joje apsigyveno gyvasis Žodis, visas Dievo valios ir tiesos turinys. Marija priėmė Tą, kuris yra naujoji ir amžinoji sandora. Šios sandoros viršūnė yra jo kūno ir kraujo auka; kūno ir kraujo, kuriuos jis gavo iš Marijos. Tad neveltui krikščionys Mergelės Marijos litanijoje kreipiasi į ją kaip į Sandoros skrynią, kurioje Dievas sudarė Kristuje naują ir amžiną meilės sandora su žmonija.

Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas homiliją, - mes kalbame apie Mariją, tačiau šiuos žodžius tam tikra prasme taikome ir sau patiems. Ir mums skirta ta didžiulė meilė, kuria Dievas apdovanojo Mariją. Švęsdami ėmimo į Dangų iškilmę keliami akis į Mariją. Ji mums rodo vilties ir džiaugsmo akiračius. Ji mums rodo kelią į ateitį. Ji mus ragina tikėjimu priimti josios Sūnų ir vadovautis jo žodžiu, sekti jį kiekvieną dieną, taip pat ir tuomet kai nepakeliamai slegia kasdienio gyvenimo sunkumai. Marija, Dangaus šventykloje esanti Sandoros skrynia, ir mums rodo tikslą, kviečia keliauti į mūsų tikruosius namus, į Dievo džiaugsmą ir ramybę.

* * *

Pirmadienį, Žolinės iškilmės dieną, popiežius Benediktas XVI taip pat vadovavo vidudienio maldos susitikimui, kurio metu maldininkams priminė, kad šiandienėje liturginėje šventėje minima tikėjimo tiesą – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų, tikėjimo dogma Katalikų Bažnyčioje tapo dar palyginti neseniai. Ją paskelbė popiežius Pijus XII 1950-aisiais švęstais krikščionybės jubiliejaus metais. Tačiau, tikėjimas Mergelės Marijos išaukštinimu Dangaus šlovėje lydi Bažnyčią nuo pat jos gyvavimo pradžios. Rytų krikščionys šią šventę vadina Marijos užmigimu.

Romos Didžiojoje Mergelės Marijos bazilikoje, - kalbėjo popiežius Benediktas, - yra šį slėpinį vaizduojanti senovinė mozaika, kurioje matome apaštalus, apsupusius mirusią Jėzaus Motiną. Pačiame centre pavaizduotas Jėzus, laikantis ant rankų mažą mergaitę. Tai Marija, tapusi „mažąja“ dėl Dievo karalystės. Viešpats ją pasiima į Dangų.

Šiandien mes švenčiame iš tiesų labai didelį slėpinį. Tai visų pirma vilties ir džiaugsmo slėpinys. Marija pasiekė tą tikslą, į kurį keliauja visi Jėzau mokiniai; visi, kurie seka Jėzų taip, kaip Marija jį sekė. Tad šiandienė šventė kalba apie mūsų ateitį. Ji mums byloja, kad ir mes būsime su Jėzumi Dievo džiaugsme. Ji kviečia mums drąsiai tikėti, kad Kristaus prisikėlimas iš numirusių skirtas ir mums, kad jau ir šiame gyvenime mes kiekvieną dieną turime gyventi kaip priskėlusieji su Kristumi, turime pasaulio sutemose skleisti šviesą ir gėrį, - kalbėjo popiežius pirmadienio vidudienį. (jm)