Lenkijoje ir viso pasaulio Pranciškonų konventualų bendruomenėse šiomis dienomis minimos
šv. Maksimilijono Kolbe kankinystės septyniasdešimtosios metinės. Šį sekmadienį Bažnyčios
liturginis kalendorius mini ir jo gimimo dangui dieną, nes šią dieną prieš septynis
dešimtmečius 1941 m. rugpjūčio 14-ąją pranciškonų vienuolis buvo nužudytas Auschwitzo
konclageryje.
Lenkijos pranciškonų konventualų prašymu, šalies parlamentas
visus šiuos metus buvo paskelbęs šv. Maksimilijono Kolbe metais. Pagrindiniai metų
reginiai minimi rugpjūčio 13–15 dienomis. Rugpjūčio 13 ir 14 vienuolio ir kankinio
atminimui skirti minėjimai surengti pačioje Auschwitzo stovykloje ir prie jos veikiančiame
muziejuje. Rugpjūčio 15-ąją tėvo Kolbe kankinystės metinės bus pažymimos jo įkurtame
Nekaltai Pradėtosios mieste – Niepokalanow netoli Varšuvos. Čia Mišioms vadovaus Varšuvos
arkivyskupas kardinolas Kazimierz Nycz. Koncelebruos pranciškonų konventualų generalinis
ministras t. Marco Tasca.
Maksimilijonas Kolbe gimė 1894 m. vidurio Lenkijos
Zdunska Wola miestelyje. Buvo pakrikštytas Raimundo vardu. Maksimilijono vardą jis
priėmė 1910 m. duodamas pirmuosius įžadus pranciškonų konventualų ordine. Nuo 1912
iki 1918 m. studijavo Romoje. Baigęs studijas, Romoje priėmė kunigystės šventimus.
1919 m. grįžęs į Lenkiją tapo Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos apaštalu. Vienas
iki mūsų dienų išlikusių jo veiklos pėdsakų yra lig šiol klestintis Mergelės Marijos
kultą platinantis kunigų ir pasauliečių katalikų judėjimas - vadinamieji Nekaltai
Pradėtosios Mergelės Marijos riteriai, o taip pat t. Kolbe prieš karą įkurti du Nekaltai
Pradėtosios garbinimo centrai - vienas Lenkijoje - Niepakalanow (kuris lenkiškai
reiškia Nekaltai Pradėtosios miestelį), kitas Japonijoje, prie Nagasakio.
Vokietijai
okupavus Lenkiją, tėvo Kolbe veikla ir asmuo greit užkliuvo nacių valdžiai ir 1941
m. jis buvo uždarytas į Auschwitzo koncentracijos stovyklą. Tėvas Maksimilijonas Kolbe
tapo kaliniu numeris 16670. Verčiamas dirbti sunkiausius darbus, kantriai kentė pažeminimus,
pasityčiojimus. Kai 1941 metų liepos paskutiniąją dieną trys kaliniai pabėgo iš lagerio,
buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo iš 14 bloko, kuriame buvo apgyvendintas
t. Kolbe. Konclagerio komendanto sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to bloko kalinių
buvo pasmerkti myriop bado bunkeryje. Tėvas Kolbe nebuvo įtrauktas į tą sąrašą, bet
pasisiūlė mirti už kitą kalinį, šeimos tėvą. Šitaip išgebėtas lagerio kalinys Franciszek
Gajowniczek, perėjęs Auschwitzo pragarą sulaukė išvadavimo dienos, o galiausiai sulaukė
ir tėvo Kolbe beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse.
Tėvas Maksimilijonas
Kolbe bene ilgiausiai iš visų pasmerktų kalinių, dvi savaites, ištvėręs bado bunkeryje,
1941 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas suleidus nuodų injekciją. Jo kūnas buvo sudegintas
lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti.
Popiežius Paulius VI 1971 m. t.
Maksimilijoną Kolbe paskelbė palaimintuoju, o 1982-aisiais popiežius Jonas Paulius
II kanonizavo. (jm)