Šv. Maksimilijono Kolbe kankinystės 70 metinės

Lenkijoje ir viso pasaulio Pranciškonų konventualų bendruomenėse šiomis dienomis minimos šv. Maksimilijono Kolbe kankinystės septyniasdešimtosios metinės. Šį sekmadienį Bažnyčios liturginis kalendorius mini ir jo gimimo dangui dieną, nes šią dieną prieš septynis dešimtmečius 1941 m. rugpjūčio 14-ąją pranciškonų vienuolis buvo nužudytas Auschwitzo konclageryje.

Lenkijos pranciškonų konventualų prašymu, šalies parlamentas visus šiuos metus buvo paskelbęs šv. Maksimilijono Kolbe metais. Pagrindiniai metų reginiai minimi rugpjūčio 13–15 dienomis. Rugpjūčio 13 ir 14 vienuolio ir kankinio atminimui skirti minėjimai surengti pačioje Auschwitzo stovykloje ir prie jos veikiančiame muziejuje. Rugpjūčio 15-ąją tėvo Kolbe kankinystės metinės bus pažymimos jo įkurtame Nekaltai Pradėtosios mieste – Niepokalanow netoli Varšuvos. Čia Mišioms vadovaus Varšuvos arkivyskupas kardinolas Kazimierz Nycz. Koncelebruos pranciškonų konventualų generalinis ministras t. Marco Tasca.

Maksimilijonas Kolbe gimė 1894 m. vidurio Lenkijos Zdunska Wola miestelyje. Buvo pakrikštytas Raimundo vardu. Maksimilijono vardą jis priėmė 1910 m. duodamas pirmuosius įžadus pranciškonų konventualų ordine. Nuo 1912 iki 1918 m. studijavo Romoje. Baigęs studijas, Romoje priėmė kunigystės šventimus. 1919 m. grįžęs į Lenkiją tapo Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos apaštalu. Vienas iki mūsų dienų išlikusių jo veiklos pėdsakų yra lig šiol klestintis Mergelės Marijos kultą platinantis kunigų ir pasauliečių katalikų judėjimas - vadinamieji Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos riteriai, o taip pat t. Kolbe prieš karą įkurti du Nekaltai Pradėtosios garbinimo centrai - vienas Lenkijoje - Niepakalanow (kuris lenkiškai reiškia Nekaltai Pradėtosios miestelį), kitas Japonijoje, prie Nagasakio.

Vokietijai okupavus Lenkiją, tėvo Kolbe veikla ir asmuo greit užkliuvo nacių valdžiai ir 1941 m. jis buvo uždarytas į Auschwitzo koncentracijos stovyklą. Tėvas Maksimilijonas Kolbe tapo kaliniu numeris 16670. Verčiamas dirbti sunkiausius darbus, kantriai kentė pažeminimus, pasityčiojimus. Kai 1941 metų liepos paskutiniąją dieną trys kaliniai pabėgo iš lagerio, buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo iš 14 bloko, kuriame buvo apgyvendintas t. Kolbe. Konclagerio komendanto sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to bloko kalinių buvo pasmerkti myriop bado bunkeryje. Tėvas Kolbe nebuvo įtrauktas į tą sąrašą, bet pasisiūlė mirti už kitą kalinį, šeimos tėvą. Šitaip išgebėtas lagerio kalinys Franciszek Gajowniczek, perėjęs Auschwitzo pragarą sulaukė išvadavimo dienos, o galiausiai sulaukė ir tėvo Kolbe beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse.

Tėvas Maksimilijonas Kolbe bene ilgiausiai iš visų pasmerktų kalinių, dvi savaites, ištvėręs bado bunkeryje, 1941 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas suleidus nuodų injekciją. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti.

Popiežius Paulius VI 1971 m. t. Maksimilijoną Kolbe paskelbė palaimintuoju, o 1982-aisiais popiežius Jonas Paulius II kanonizavo. (jm)