Berlyno sienos penkiasdešimtosios metinės

Šeštadienį minimos Berlyno sienos pastatymo 50 metinės. Sukakties vidudienį bus skambinama visų Berlyno bažnyčių varpais. Iškilmingose ekumeninėse pamaldose bus prisimintos Berlyno sienos aukos, daugiau kaip 130 žmonių, kurie bėgdami iš Rytų į Vakarų Berlyną, buvo Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) pasieniečių nušauti. Sienos, kuri išstovėjo daugiau kaip 28 metus, pastatymu VDR siekė sustabdyti gyventojų bėgimą į Vakarus. Aukštas mūras izoliavo Berlyno vakarų sektorių nuo miesto rytinės dalies ir likusios VDR.

Iškilmėse šeštadienį Berlyne dalyvaus Vokietijos Federacijos valstybės ir vyriausybės vadovai, religijų atstovai. Katalikų delegacijai vadovaus Berlyno vyskupas augziliaras, vysk. Matthias Heinrich, kuris iki rugpjūčio 27d., kai sostą užims naujasis ganytojas, yra Berlyno apaštališkasis administratorius.

Pastoraciniame laiške sostinės tikintiesiems berlynietis vysk. Heinrich pasidalijo asmeniniais išgyvenimais, kuriuos dėl Berlyno sienos pastatymo 1961 metų vasarą patyrė jo šeima ir užsiminė apie pavojų, anuomet grėsusį padalyti Berlyno katalikų vyskupiją.

Ganytojas papasakojo, kad viena priežasčių, paskatinusių į vyskupišką herbą įkelti Berlyno lokį, buvo noras paliudyti sostinės nedalomumą. Panašiai padarė garsusis Berlyno vyskupas kardinolas Alfredas Bengsch, kuris buvo paskirtas Berlyno katalikų vyskupų tik kelias dienas po Berlyno sienos pastatymo.

Kardinolas itin stengėsi išsaugoti sienos padalytos vyskupijos vienybę. Tačiau tai buvo nepaprastai sunkus uždavinys: vyskupas turėjo vadovauti tarsi dviem vyskupijom, vienai vakaruose, kitai rytuose. Ganytojas gyveno Berlyno rytinėje dalyje, kur buvo jo katedra ir sostas. Jo kelionės į Vakarų Berlyną buvo retos ir akylai kontroliuojamos. Tikinčiųjų bendruomenės lankymas vakarinėje dalyje iš pradžių buvo galimas tik tris dienas, o vėliau 10 dienų į mėnesį. Kardinolo Bengsch dėka, vyskupija išliko vieninga ir tapo vokiečių vienybės troškimo simboliu, - pažymėjo vyskupas Heinrich. Jis prisiminė, kad 1979 m. miręs kardinolas Bengsch savo testamente nurodė Berlyno katalikams toliau ginti vyskupijos vienybę. Tiek Rytų, tiek Vakarų berlyniečiai su dėkingumu prisimindavo savo ganytojo priesaką ir nesiliovė melstis už vieningą vyskupiją, prisiminė Berlyno Apaštališkasis administratorius.

Nugriovus Berlyno sieną 1989 m., baigėsi Šaltasis karas, susivienijo Vokietija. Berlynui tapus suvienytos Vokietijos sostine, katalikų vyskupija buvo pertvarkyta į Metropolinę arkivyskupiją su dviem sufraganijom, Dresden-Maissen ir Goerlitz vyskupijom, į sostinę iš Bonos sugrįžo Apaštališkoji nunciatūra.

Po kiek daugiau nei mėnesio Berlyne pirmą kartą Vokietijos ir Berlyno arkivyskupijos istorijoje lankysis vokiečių kilmės popiežius. Benediktas XVI, kuris jau trečią kartą lankysis gimtojoje Vokietijoje, į Berlyną atvyks rugsėjo 22 dieną. (sk)