Arkivyskupas Tutu. Badas nėra „natūralus reiškinys“

„Badas nėra natūralus reiškinys, tačiau žmogaus išprovokuota tragedija“, kalbėdamas apie situaciją Afrikos Rago regione italų dienraščiui „l’Unità“ sakė anglikonų arkivyskupas Desmond Tutu, vienas iš žinomiausių pasaulyje Afrikos kontinento balsų, 1984 metų Nobelio taikos premijos gavėjas už kovą prieš rasistinį apartheido režimą Pietų Afrikos Respublikoje.

Nepaisant dosnaus ir herojiško tarptautinių nevyriausybinių organizacijų savanorių ir JT agentūrų įsipareigojimo, - kalbėjo anglikonų arkivyskupas, - situacija išlieka labai rimta. 9-11 milijonų žmogiškų būtybių gyvybė pavojuje. Padėtį dar labiau blogina maisto produktų ir degalų kainos, taip pat regiono konfliktai. Pasaulis negali užmerkti akių prieš šią tragediją. Niekas negali pasakyti: „aš nežinojau, aš negalėjau“. Pradedant nuo pasaulio didžiųjų. Į juos pirmiausia kreipiuosi, į turtingas šalis, kurios jau praeityje yra parodžiusios dosnumą. Sakau joms – „atsiminkite Afriką!“. JTO įvertino, jog reikėtų 1,4 milijardo dolerių. Tačiau kiek tai tėra, palyginus su ginklams išleidžiamais pinigais... Kas geriau, naudot pinigus gyvybių gelbėjimui ar jų naikinimui?

Jaučiu, kad turiu kreiptis ir į Afrikos tautas, - sakė arkivyskupas Tutu: - nenusišalinkite. Parodykime gerą pavyzdį. Būkime pirmieji, rodantys dėmesį savo broliams, seserims, vaikams ir šeimoms, kurie patiria baisius sunkumus. Parodykime vienybę solidarume, taip tapsime stipresniais ir gerbiamesniais pasaulyje. Badmiriavimas paplitęs Mogadišo zonoje, centro ir šiaurės Somalyje, šimtai tūkstančių pabėgėlių, dažnai pėsčiomis, kirto Kenijos sieną. Visiems jiems viltis reiškia gyventi. Ir kiekvienas iš mūsų turime tai garantuoti. Kreiptis į galinguosius jokiu būdu nereiškia deleguoti kiekvienam iš mūsų tenkančios pareigos. Tai svarbus man dalykas, kurį nuolat kartoju turintiems kantrybės manęs klausytis: įvykdyk savo mažą gėrio dalį ten, kur esi – šios mažos gėrio dalys visos kartu užpildo pasaulį.

Pasak Nobelio premijos laureato, jis nesutinkąs su tais, kurie tvirtina, kad badas yra „natūralus reiškinys“. Badaujama ne todėl, kad nebūtų pakankamai maisto, o todėl, kad blogai veikia mechanizmai, kurie turėtų maistą iš laukų atgabenti iki stalo.

Atsakomybę turi prisiimti mūsų vyriausybės, - tvirtino arkivyskupas. – Jų politikos remia blogą sistemą, kuri daugelio sąskaita neša naudą kelioms galingoms industrijos ir interesų grupėms. Jos išleido milijardus dolerių biokurui ir šiaurės žemdirbiams, tačiau apleido pusę milijardo smulkių žemdirbių, kurie pamaitindavo trečdalį žmonijos. Vyriausybės, ypač priklausančios G20 grupei, turi keisti savo politikas.

Norėčiau suteikti, - baigdamas savo komentarą italų dienraščiui sakė arkivyskupas Tutu, - vardą ir veidą pusei milijono Afrikos Rago regiono mirti badu rizikuojančių vaikų. Kiekvienas iš jų yra vienintelė, nepakartojama būtybė. Nėra skaičiai, yra žmogiškos būtybės. Į kvietimus pagelbėti galingieji atsako pažadais. Vargšams duotas pažadas yra ypatingai šventas. Kai šie pažadai visomis jėgomis pildomi, tai malonės ir autoriteto veiksmas. Bet kartais pažadai telieka pažadais. Taip neturi atsitikti dabartinėje baisioje situacijoje. Neišpildyti jų būtų nuodėmė. (rk)