Ketvirtadienį Romoje buvo pristatytas raportas apie mirties bausmės vykdymą pasaulyje
2010 metais ir apie šią bausmę iš savo kodeksų pašalinusias valstybes. Kasmetinį raportą
parengė Italijoje veikianti nevyriausybinė organizacija, kurios itališką pavadinimą
„Nessuno tocchi Caino“ pažodžiui būtų galima versti „nieks teneliečia Kaino“. Organizacijos
pavadinime minimas pirmasis žmogžudys Kainas, kuris nužudė savo brolį Abelį. Tuo norima
pabrėžti, kad teisingumas turi būti įvykdytas be keršto. Nusikaltėlis negali būti
kankinamas ar nužudomas.
Pristatyto raporto skelbiamais duomenimis, 2010 metais
buvo įvykdytos 5 837 mirties bausmės. Lyginant su 2009 metais buvo beveik šimtu daugiau
įvykdyta mirties bausmių. Tačiau per praėjusius metus sumažėjo šalių, kurios taiko
mirties bausmę, skaičius nuo 45 iki 42. Daugiausia mirties bausmių įvykdo Kinija –
apie 5000 per metus, tai yra daugiau kaip 85 % visų mirties bausmių įvykdytų pasaulyje.
Irane buvo įvykdytos 546 mirties bausmės, Šiaurės Korėjoje – 60. Tuo tarpu Jungtinėse
Amerikos Valstijose ir Japonijoje lyginant su ankstesniais metais įvykdytų mirties
bausmių skaičius sumažėjo.
Raporte atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2010 metais
trylikoje šalių, kur dauguma gyventojų išpažįsta islamą, remiantis šariato teise buvo
įvykdyta 714 mirties bausmių. Daugeliu atvejų mirties bausmės nuosprendį paskelbė
religiniai tribunolai, o mirties bausmė buvo įvykdyta pakariant, nukertant galva arba
sušaudant.
Praėjusiais metais Irane, Nigerijoje ir Pakistane buvo paskelbti
mirties užmušant akmenimis nuosprendžiai, tačiau dar jie nebuvo įvykdyti. Raporte
taip pat teigiama, kad Somalyje, Afganistane ir Pakistane buvo įvykdytos mirties bausmės
be teismo sprendimo.
2010 metais ir per pirmą šių metų pusmetį aštuoniose šalyse
buvo pradėtos vykdyti mirties bausmės: Palestinos nacionalinėje autonomijoje, Bahreine,
Pusiaujo Gvinėjos Respublikoje, Somalyje, Taivanyje, Afganistane, Arabų Emyratuose
ir Baltarusijoje.
2010 metais, po ilgos pertraukos, dviejose Amerikos valstijose
buvo įvykdytos kelios mirties bausmės. Jutos valstijoje paskutini kartą buvo įvykdyta
mirties bausmė 1999 metais, o Vašingtono – 2001 metais.
Katalikų Bažnyčia penktąjį
Dekalogo įsakymą – „nežudyk“ – suvokia kaip ne tik tarpasmeninių santykių, bet ir
teisinės sistemos pamatinę taisyklę. Pasak Katalikų Bažnyčios Katekizmo, mirties bausmė
prileidžiama tik vienu atveju – kai nebelieka jokių kitų priemonių apginti visuomenę
nuo agresoriaus. Tada mirties bausmė tampa tam tikro tipo „būtinąja gintimi“, kurios
pirminis tikslas nėra nužudyti kitą žmogų, bet, atitinkamai savo teisei gyventi, išsaugoti
savo gyvybę.
Šiais laikais, kai visuomenė turi visas reikalingas priemones,
kad galėtų pavojingus nusikaltėlius izoliuoti, mirties bausmė neturi prasmės. Teisingumo
vykdymas neturi tapti visuomenės kerštu ir revanšu, krikščionišku požiūriu mirties
bausmė taip pat yra atsiprašymo ir atleidimo galimybės atmetimas. Net didžiausias
nusikaltėlis nenustoja būti žmogumi ir nepraranda teisės į gyvybę. (kl)