Vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Šventasis Tėvas paragino laisvalaikiu skaityti
Šventąjį Raštą
Po visą mėnesį trukusios pertraukos, šį trečiadienį vėl įvyko popiežiaus bendroji
audiencija, tačiau su maldininkais Šventasis Tėvas susitiko ne Vatikane, bet Kastelgandolfo
miestelyje. Kastelgandolfe vyks ir visos kitos rugpjūčio mėnesio bendrosios audiencijos.
Po
pertraukos Šventasis Tėvas vėl grįžo prie maldos temos, tačiau šį kartą nesigilino
į jokią specifinę temą, o tik paragino, ypač dabartiniu vasaros atostogų metu, skaityti
Šventąjį Raštą.
Visiems mus reikia laiko ir vietos susikaupimui, meditacijai,
reikia ramybės... ir ačiū Dievui, kad taip yra! - kalbėjo Šventasis Tėvas. Šis poreikis
byloja, jog esame sukurti ne tik darbui, bet ir tam, kad galėtume ramiai pamąstyti
arba paprasčiausiai mintimis ir širdimi nusekti paskui literatūros kūrinio pasakojimo
giją, pasinerti į pasakojamą istoriją ir šitaip save praturtinti. Skaitymas dažniausiai
yra pramoga ir tai savaime suprantama. Tačiau, ypač turėdami daugiau laisvo laiko,
kartais imame į rankas rimtesnius, daugiau pastangų reikalaujančius kūrinius. Tad
norčiau jums pasiūlyti: kodėl gi nepabandžius skaityti Šventąjį Raštą, ypač mažiau
žinomas jo knygas, tas kurių ištraukas gal girdėjome liturgijoje, bet ištisai nesame
perskaitę? Ypač, kad labai daug yra krikščionių, kurie nėra pakankamai susipažinę
su Šventuoju Raštu.
Biblija, - tęsė popiežius, - jau kaip sako pats šis žodis,
tai knygų rinkinys, mažoji „biblioteka“. Kai kurios ją sudarančių nedidelių knygų
daugeliui nežinomos. Kai kurios jų labai trumpos, kaip Tobijo knyga, pasakojanti apie
santuoką ir šeimą; ar Esteros knyga – pasakojimas apie žydų karalienę, tikėjimu ir
malda išgelbėjusią savo tautą nuo pražūties; arba dar trumpesnė Rutos knyga apie užsienietę,
kuri pažino Dievą ir patyrė jo apvaizdą. Kiekvieną šių mažų knygų galima perskaityti
per valandą. Kitos, sudėtingesnės, kaip antai Jobo knyga, kelia nekaltųjų kančios
klausimą; Koheleto knyga stebina modernumu, su kuriuo keliamas gyvenimo ir pasaulio
prasmės klausimas; vėlgi Giesmių Giesmė – tai nuostabi poema apie meilę. Visos šios
knygos priklauso Senajam Testamentui. O Naujasis? Žinoma, Naujasis Testamentas geriau
pažįstamas ir jo literatūros žanrų įvairovė ne tokie kaip Senojo. Tačiau reikia atrasti
ir Naujojo Testamento grožį, ištisai perskaityti Evangelijas, ar Apaštalų darbus ir
Laiškus.
Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas trumpą katechezę, - šiandien
norėčiau jus paraginti: dabartiniu vasaros metu ir šiaip laisvesniu laiku, turėkite
po ranka Bibliją! Vis iš naujo ragaukite jos skonio, skaitykite ištisas knygas, ir
mažiau žinomas, ir tas, kurios geriau pažįstamos, kaip Evangelija. Šitaip poilsio
ir atsipalaidavimo metas virs kultūrinio ir dvasinio turtėjimo metu, padės geriau
pažinti Dievą, užmegzti su juo artimesnį maldos dialogą. (jm)