Žinią apie spėjamą vieno iš dvylikos apaštalų kapo atradimą skelbia Šventojo Sosto
dienraštis „l‘Osservatore Romano”. Šv. Pilypo kapo jau keletą metų ieškojo italų archeologų
misija, vadovaujama profesoriaus Francesco d‘Andria. Kaip ir tikėtasi, apaštalo kapas
surastas Turkijos Pamukkale miesto, buvusio Mažosios Azijos Hierapolio, bizantiškosios
bazilikos griuvėsiuose. Archeologai kapo kol kas dar neatidarė, tačiau esantys užrašai
leidžia su kone visu tikrumu manyti, kad šioje vietoje tikrai buvęs palaidotas vienas
iš dvylikos apaštalų šv. Pilypas.
Hierapolyje, Mažosios Azijos Frigijos srities
mieste, pirmaisiais amžiai buvo susikūrusi veržli krikščionių bendruomenė. Pilypas
po pirmųjų Sekminių patraukė skelbti Kristaus į Mažąją Aziją. Kaip liudija antikos
laikų Bažnyčios istorikas Euzebijus Cezarietis, Pilypas kurį laiką vadovavo Hierapolio
bendruomenei. Šiame mieste jis buvo nukankintas ir palaidotas.
Kelis pagrindinius
faktus apie apaštalą Pilypą mes žinome iš Jono Evangelijos. Joje sakoma, kad Pilypas,
kaip ir broliai Petras su Andriejumi, buvo kilę iš Betsaidos – nedidelio miestelio
šiauriniame Genezareto ežero pakrašty. Evangelistas Jonas Pilypą minimi aprašydamas
pirmųjų apaštalų pašaukimą. „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai.
Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“, - sako Pilypas.
Apie šį apaštalą kalbama
ir aprašant duonos padauginimo stebuklą. „Kur pirksime duonos miniai pavalgydinti?“,
- paklausė Jėzus Pilypą. Į tai jis atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad
kiekvienas gautų bent po gabalėlį“. Žinome, kad netrukus Jėzus stebuklingai padaugino
duoną ir žuvis, tad maisto pirkti nereikėjo, tačiau šis dalykiškas Jėzaus dialogas
su Pilypu leidžia manyti, kad Jėzus ko gero dažnai klausdavo Pilypo patarimų, kad
juo pasitikėjo.
Kita Evangelijos scena, kurioje dalyvauja apaštalas Pilypas,
tai į Jeruzalę atvykusių graikų prašymas susitikti su Jėzumi. Graikai sako Pilypui:
„Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“. Šis prašymas tarpininkauti irgi liudija
apie svarbų Pilypo vaidmenį Jėzaus mokinių bendrijoje.
Galiausiai, bene labiausiai
įsimintina Evangelijos scena, kurioje minimas apaštalas Pilypas – tai garsusis dialogas
Paskutinės Vakarienės metu. Pilypas sako Jėzui: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums
gana“. Jėzus į tai atsako: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs
nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“
Žinią apie apaštalo Pilypo
kapo suradimą labai džiugiai sutiko Turkijos katalikų bendruomenė. Vyskupų konferencijos
sekretorius kun. Anton Bulai sakė, jog tai dar vienas patvirtinimas kokia svarbi buvo
Mažoji Azija krikščionybės istorijos pradžioje ir kokį brangų palikimą saugo dabartiniai
čionykščiai krikščionys. Jis taip pat reiškė viltį, kad vis daugiau kitose šalyse
gyvenančių krikščionių ryšis aplankyti šias svarbias, apie Bažnyčios istorijos pradžią
liudijančias vietas. (jm)