Tarptautinė bendruomenė reaguoja į humanitarinę krizę Afrikos Rage

Pastarosiomis dienomis Somalis vėl atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesyje, deja, iš ten pasiekiančios naujienos vėl nėra geros – šaliai į akis žvelgia badas. Įvairiuose regionuose badmiriauja nuo trečdalio iki pusės visos populiacijos, sudarytos iš maždaug pusaštunto milijono žmonių.

Jungtinių Tautų Aukštojo pabėgėlių komisariato duomenimis, dešimtys tūkstančių žmonių nuolatos migruoja iš vienos vietos į kitą, ten, kur tikisi rasti maisto ir vandens. Nuo šešių iki aštuonių šimtų tūkstančių somaliečių šiuo metu gyvena pabėgėlių stovyklose kaimyninėse šalyse. Beveik pusantro milijono yra tapę vidaus pabėgėliais. Tačiau ir stovyklos negarantuoja išgelbėjimo – maisto trūkumas, antisanitarinės sąlygos, prievarta čia yra kasdienybė.

Viena iš pagrindinių bado priežasčių yra kelerius metus iš eilės užtrukusios sausros, kurios sunaikino ir taip menkus pasėlių laukus. Likusio maisto kainos labai pakilo ir daugeliui yra per aukštos. Panašiai, išdegus ganykloms, gyvulių augintojai nebegali išlaikyti savo bandų. Tačiau prie sausros, didžiausios per pastaruosius šešis dešimtmečius, prisidėjo dar keli veiksniai. Tai politinis nestabilumas ir nuolatiniai konfliktai. Ir Somalio šalys kaimynės patyrė sausrą, tačiau jos padariniams geriau atsispyrė dėl didesnio vidinio stabilumo.

Tuo tarpu jau du dešimtmečius Somalis yra paniręs į begalinius vidaus konfliktus tarp klanų, grupių, sukilėlių, karo lauko vadų, trafaretinė centrinė valdžia neturi jėgų į tai įsikišti. Šioje situacijoje vėlgi, pirmiausia kenčia silpni ir neginkluoti. Dėl tų pačių priežasčių, dėl saugumo trūkumo ir nacionalinių struktūrų nebuvimo, tarptautinei bendruomenei sunku siųsti ir išskirstyti pagalbą jau ne pirmą kartą ant humanitarinės katastrofos slenksčio atsidūrusiam Somaliui. Ginkluotos grupės dažnai užpuola humanitarinius konvojus.

Tarptautinės organizacijos pastarosiomis dienomis reaguoja į masinio bado grėsmę Somalyje. Pagalbos planai ir būdai apmąstyti Jungtinių Tautų Organizacijos saugumo taryboje, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijoje, pagalbos siuntinius, humanitarinius darbuotojus jau išsiuntė Pasaulio maisto bankas ir JT Aukštasis pabėgėlių komisariatas.

Liepos 17 dieną, per sekmadienio vidudienio maldą, popiežius Benediktas XVI pakvietė visus nelikti abejingais Somalio ir viso Afrikos Rago regiono situacijai. Popiežiškoji taryba “Cor Unum”, reikšdama paties popiežiaus gilų rūpestį ir solidarumą dėl ypatingai sunkios padėties Somalyje, Benedikto XVI vardu paskyrė pirmą konkrečią, nors nestambią, sumą pinigų - 50 tūkstančių eurų - pagalbos veiksmams. Pinigai buvo pervesti Mogadišo Apaštališkajam administratoriui, vyskupui Giorgio Bertin.

Atsiliepdamos į Šventojo Tėvo kvietimą, reagavo ir kitos katalikiškos humanitarinės organizacijos. Pirmadienį Australijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Philip Wilson paskelbė komunikatą, jog sekmadienį per šventąsias Mišias visos surinktos aukos bus skirtos Afrikos Rago regionui, pervedant jas Australijos Caritas, jau nuo seno ten dirbančiam ar bendradarbiaujančiam. Arkivyskupas Wilson pakvietė šalies katalikus ir malda, ir lėšomis prisidėti prie pagalbos labiausiai kenčiantiems. Taip pat Šveicarijos Caritas informavo, jog skubiai perveda 700 000 šveicariškų frankų Etiopijos ir Kenijos Caritas organizacijoms, skirtus būtent badmiriavimo aukoms ir pabėgėliams. Šveicarijos Caritas primena, kad nors bado grėsmė didžiausia Somalyje, maisto nepriteklių jaučia ir keli milijonai kitų šalių gyventojų. Pagal jau seniau pradėta Šveicarijos Carito projektą, Somalyje buvo remontuojami seni ir kasami nauji vandens šuliniai.

Antradienį į donorus su prašymu padėti visais įmanomais būdais kreipėsi ir Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnyba, taip pat jau daugelį metų besidarbuojanti Afrikos Rago regiono valstybėse ir čia esančiose pabėgėlių stovyklose. Naujų fondų reikia tam, kad būtų galima padėti sparčiai didėjančiam pagalbos prašančių skaičiui. Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnyba atkreipia dėmesį ne tik į mitybinius ir medicininius pabėgėlių poreikius, bet taip pat ragina stovyklose vykdyti švietimo ir formacijos, ypač vaikų ir jaunuolių, projektus. Dar kitas aspektas – psichologinė ir dvasinė parama žmonėms, patyrusiems per daug išbandymų. Jos tikrai reikia – vienam iš daugelio – šešiolikamečiui Hasanui, šiandien esančiam Kakuma pabėgėlių stovykloje Kenijoje. Jaunam vaikinui buvo amputuota ranka už tai, kad atsisakė prisidėti prie islamistinės al Shabaab grupuotės kovotojų.

Jei katalikiškos humanitarinės organizacijos gali gana plačiai dirbti Somalio kaimynystėje esančiose valstybėse - Džibutyje, Etiopijoje ir Kenijoje, pasinaudodamos tenykščių bažnytinių institucijų tinklu ir resursais, pačiame Somalyje jų veikimas labai apribotas ir ne tik dėl saugumo problemų. Per pastaruosius du dešimtmečius čia įsivyravo radikalios islamistinės grupuotės, o iš ir taip nedidelės, kelių tūkstančių katalikų bendruomenės šiandien gal bėra likę apie šimtą asmenų, turinčių slėpti savo tikėjimą. Kiti arba pabėgo, arba žuvo, pradedant nuo Mogadišo vyskupo, 1989 metais nušauto prie savo katedros durų. Netrukus ir pati katedra, kaip ir visos kitos krikščioniškos bažnyčios Somalyje, buvo nugriauta. (rk)