Šventojo Sosto pozicija dėl „Ginklų prekybos sutarties“

Prieš kelias dienas Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke buvo surengtas trečiasis JT „Ginklų prekybos sutarties (ATT)“ paruošiamojo komiteto posėdis. Jame aktyviai dalyvavo ir Šventojo Sosto delegacija, vadovaujama nuolatinio stebėtojo JTO arkivyskupo Francis Chullikatt, lydima Šventojo Sosto valstybės sekretoriato pareigūno Paolo Conversi ir trijų ekspertų nusiginklavimo srityje.

Jau ne pirmą kartą Šventojo Sosto delegacija išreiškia savo poziciją ir aktyviai veikia skatinant pažangą „Ginklų prekybos sutarties“ priėmime.

Ši sutartis pasauliniu mastu pradėtų reguliuoti prekybą konvenciniais ginklais, sukurtų tarptautinės teisės pamatą kovoti prieš nelegalią prekybą šiais ginklais.

Tarptautinės sutartys jau riboja ar draudžia prekybą nekonvenciniais ginklais ir jų technologijomis. Nekonvencinių ginklų - biologinių, cheminių, branduolinių – gamyba, kaupimas, prekyba yra draudžiama ar ribojama dėlto, kad tai masinio naikinimo ginklai, aklai sunaikinantys ne tik karius, bet visus be jokios išimties, taip pat ir civilius. Dėl to jiems nėra jokio pateisinimo, jų panaudojimas visada yra neproporcingas, neteisingas ir pažeidžiantis tarptautinę humanitarinę teisę. Dėl panašių argumentų tarptautiniu susitarimu buvo uždraustos minos prieš žmogų, o ne taip seniai – klasteriniai sprogmenys, kurie sprogdami išmeta šimtus mažesnių sprogmenų, beatodairiškai savojo veikimo zonoje viską sunaikinančių.

Tačiau per pastaruosius kelerius metus vis labiau įsisąmoninama būtinybė kontroliuoti konvencinių ginklų - leidžiamų naudoti valstybių kariuomenių, policijos apginklavimui ar asmenų savigynai - prekybą, ypač nelegalią. Konstatuojama, kad konvenciniai ginklai kai kur jau tapo „masinio naikinimo ginklais“, jų aukos nesuskaičiuojamos. Daugiausia ginklų yra sukaupta konfliktų zonose, kai kur jų tiek daug, kad netgi patys neturtingiausi gali jų įsigyti. Užfiksuota, kad kai kuriuose Afrikos regionuose šaunamąjį ginklą buvo galima gauti tiesiog už grūdų maišą ar net vištą. Nors nėra tikslių duomenų, ekspertai prieš keletą metų spėjo, jog pasaulyje gali cirkuliuoti apie 500 milijonų lengvų šaunamųjų ginklų, o iš jų net iki 50-ies procentų gali būti parduoti nelegaliai. Tai tapo ne tik saugumo, bet ir žmogaus teisių bei valstybių vystymosi problema.

Dabartiniame Šventojo Sosto pareiškime išvardinamos blogybės, kylančios dėl nekontroliuojamo konvencinių ginklų plitimo: prekyba jais skatina kruvinus konfliktus, kelią pavojų humanitariniais tikslais dirbantiems savanoriams, mažina tarptautinės teisės pritaikymo veiksmingumą, kenkia teisėtoms, bet dar silpnoms vyriausybėms, padeda teroristams bei organizuotiems nusikaltėliams, sunkina žmogaus teisių pažeidimus, kenkia visuomenių taikai ir vystymuisi.

Konvencinių ginklų, prie kurių, beje, priskiriami ir tankai ar naikintuvai, prekyba yra reguliuojama nacionalinėmis normomis arba regioniniais susitarimais, tačiau trūksta bendrų tarptautinių standartų. „Ginklų prekybos sutartis“ turėtų užpildyti šią tuštumą.

Jos parengimo procesas nėra lengvas ir nėra greitas. Susiduriama ir su valstybių ar interesų grupių, suinteresuotų parduoti ar pirkti ginklus, pasipriešinimu. Vis tik 2006 metais JTO generalinė asamblėja paprašė valstybių narių išdėstyti savo požiūrį konvencinių ginklų prekybos klausimais. Gavus virš šimto atsakymų, pradėtas paruošiamasis darbas. Numatoma 2012 metų vasario mėnesį surengti ketvirtąjį ir paskutinį paruošiamojo komiteto posėdį, o po jau laukia JT generalinės asamblėjos balsavimas.

Šventasis Sostas ragina JT valstybes nares neprilyginti prekybos ginklais, dėl jos etinių ir socialinių pasekmių, paprastai prekybai ar verslui. Šventojo Sosto delegacija išsakė paramą griežtam tarptautiniam susitarimui. Jį turi lydėti ir visuomenės nuostatų ugdymas, prie to gali prisidėti religinės organizacijos. (rk)