Georg Ratzinger, „Mano brolis popiežius“

Rugsėjo mėnesį Miuncheno Herbig leidykla išleis prelato Georgo Ratzingerio atsiminimų knygą „Mano brolis popiežius“. Knyga skirta brolių Ratzingerių kunigystės šešiasdešimtosioms metinėms. Tik skirtingai negu neseniai išėjusioje knygoje – interviu, kurioje pagrindinis pasakotojas yra pats popiežius, šį kartą atsiminimais dalijasi popiežiaus brolis prelatas Georgas. Kaip informuoja leidėjas, bažnytinės, teologinės ar politinės problemos knygoje beveik neliečiamos; visas turinys – tai labai asmeniški atsiminimai apie dviejų brolių ir sesers vaikystę, šeimą, artimus tarpusavio ryšius.

Popiežių Josephą Ratzingerį ir prelatą Georgą Ratzinegrį sieja labai artimi ryšiai. Tą brolių artumą nulėmė turbūt ir tai, kad jie abu yra kunigai, kartu stoję į kunigų seminariją, mokęsi tame pačiame kurse, tą pačią dieną priėmę šventimus ir kartu aukoję Primicijų Mišias.

Georgas, trejais metais vyresnis už Josephą, dar prieš karą buvo įstojęs į mažąja kunigų seminariją. Kunigystės siekti sutrukdė karas. 1941 metais iš seminarijos jis buvo paimtas į kariuomenę. Pačioje karo pabaigoje, pilnametystės vos sulaukęs Josephas Ratzingeris irgi buvo paimtas į kariuomenę. Karo pabaigos abu broliai sulaukė karo belaisvių stovyklose – Georgas į amerikiečių nelaisvę pateko Italijoje; Josephas – Vokietijoje. Po karo, 1946 metais abu broliai stojo Miuncheno – Freisingo arkivyskupijos kunigų seminariją. Abu tą pačią dieną – 1951 m. birželio 29-ąją, per Petrines, Freisingo katedroje priėmė kunigystės šventimus. Primicijų Mišias abu broliai aukojo tų pačių metų liepos 8 d. Bavarijos Traunsteino miestelyje, kur tuo metu gyveno jų tėvai Juozapas ir Marija Ratzingeriai ir jaunųjų kunigų vyresnioji sesuo, irgi Marija.

„Nuo pat gyvenimo pradžios mano brolis Georgas buvo man ne tik artimiausias bičiulis, bet taip pat patikimas patarėjas ir vadovas. Jis man visą laiką buvo tvirtas atramos taškas ir autoritetingas patarėjas. Daugybę kartų jis man padėjo nepasiklysti, ypač sunkiose gyvenimo situacijose. Dabar mes abu su broliu jau pasiekėme paskutinį gyvenimo etapą – senatvę. Kaskart vis mažėja mums gyventi likusių dienų. Tačiau ir dabar brolis man padeda ramiai kelti senatvės sunkumus ir drąsiai sutikti kiekvieną dieną. Už tai aš jam esu be galo dėkingas“, - prieš keletą metų apie savo brolį kalbėjo popiežius. (jm)