Popiežiškajai „Cor unum“ tarybai 40 metų

1971 m. liepos 15 d. paskelbtu apaštališkuoju laišku „Amoris officio“ popiežius Paulius VI įkūrė Popiežiškąją tarybą „Cor unum“. 40 metų sukakties proga Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano” paskelbė dabartinio Tarybos pirmininko kardinolo Robert‘o Sarah straipsnį, kuriame primenamos „Cor unum“ tarybos steigimo aplinkybės ir pateikiama trumpa keturių veiklos dešimtmečių apžvalga.

Paulius VI steigė šią naują dikasteriją pasaulyje ir Bažnyčioje vykstant dideliems pokyčiams. Po enciklikos „Populorum progressio“ paskelbimo (1967) ir apaštališkojo laiško „Octogesima adveniens“ (1971) Bažnyčia ėmė skirti gerokai daugiau dėmesio socialiniams reikalams. Tuo pat metu Vakaruose vyko maištas prieš tradicinius kultūros modelius, nuo kurio nemažai kliuvo ir Bažnyčiai. Viena vertus, Vatikano II Susirinkimas naujai kėlė Bažnyčios ir pasaulio santykių klausimą, entuziastingai buvo palaikoma naujo žmogaus verto pasaulio kūrimo idėja; antra vertus grėsė pavojus absoliutinti vien žemiškąją perspektyvą. O tai, savo ruožtu, kėlė susiskaldymų pačios Bažnyčios viduje, Evangelijos liudijimo nusilpimo ir žemiškų dalykų garbinimo grėsmę.

Karštų diskusijų apie krikščionišką liudijimą pasaulyje laikais gimė Popiežiškoji „Cor unum“ taryba – institucija turinti skatinti artimo meilės liudijimą Bažnyčioje. Neatsitiktinai jai parinktas ir pavadinimas. Jis paimtas iš Apaštalų darbų knygoje pateikto pirmosios krikščionių bendruomenės aprašymo. „Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra“ (Apd 4,32).

Daugiau negu pusė keturių Tarybos veiklos dešimtmečių sutapo su ilgu palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatu. Vos mėnesiui praėjus nuo išrinkimo, 1978 m. lapkričio 28 d. jis priėmė tarybos narius ir ragino liudyti pasaulyje tą glaudų ryšį, kuris Kristus Evangelijos skelbimą sieja su arimo meilės darbais. Jonas Paulius II taip pat išplėtė Tarybos veiklos sritis, ją įgaliojo tarpininkauti teikiant paties popiežiaus skiriamą paramą stichinių nelaimių aukoms, taip pat įsteigė du Tarybos žinioje veikiančius fondus – Jono Pauliaus II fondą Saheliui (1980) ir fondą „Populorum progressio“ (1992), skirtą Lotynų Amerikos valstiečiams ir indėnams remti.

Pasak kardinolo Sarah, reikšminga, kad ir popiežius Benediktas XVI pirmąją savo encikliką pavadino „Deus caritas est“. Pasak enciklikos, Dievo išstūmimas iš šiuolaikinės kultūros yra didžiausia jos silpnumo priežastis. Popiežius Benediktas taip nurodo šios pagrindinės problemos sprendimo kelią: Bažnyčia, liudydama artimo meilę, gali padėti šiuolaikiniam žmogui pažinti, sutikti ir pamilti Dievą, kuris yra meilė.

Galiausiai straipsnio pabaigoje kardinolas Sarah informuoja apie šių metų lapkričio 11 d., liturginiame kalendoriuje minint labdarių globėją šv. Martyną Tūrietį, „Cor unum“ tarybos rengiamą Europos katalikų savanorių organizacijų susitikimą su popiežiumi. Tai bus dar viena proga patvirtinti mūsų ištikimybę popiežiaus mokymui, mūsų pasiryžimą liudyti Evangeliją plačiuose karitatyvinės veiklos baruose, - rašo Popiežiškosios “Cor unum“ tarybos pirmininkas kardinolas Robert Sarah. (jm)