Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Tikrasis Dievo „palyginimas“ yra pats Jėzus.

Sekmadienio vidudienio maldą popiežius Benediktas XVI kalbėjo kartu su maldininkais, atvykusiais į užmiesčio vasaros rezidenciją, nedideliame Kastelgandolfo miestely, už dviejų dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos. Šiuose rūmuose vyks taip pat ir visi kiti popiežiaus susitikimai iki pat grįžimo į Vatikaną rudens pradžioje. Dar kartą pasisveikinęs su vietiniais gyventojais, įprastiniame trumpame katechetiniame pašnekesyje Šventasis Tėvas komentavo sekmadienio Evangelijos skaitinį.

Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kreipiasi į minią garsiuoju palyginimu apie sėjėją. Tai tam tikra prasme „autobiografinis“ palyginimas, nes jame atsispindi paties Jėzaus patirtis, jo skelbimas. Jis sėja gerąją Dievo Žodžio sėklą ir mato rezultatus, kurie priklauso nuo to, kaip jo skelbimas priimamas. Vieni paviršutiniškai pasiklauso jo žodžių, bet jų nepriima. Kiti priima, bet stingant pastovumo, viskas nueina niekais. Dar kitur jo skelbimą nustelbia pasaulio rūpesčiai ir pagundos. Yra ir rimtai, tarsi gera dirva, priimančių jo skelbimą. Ir čia Žodis duoda gausų derlių.

Šio sekmadienio Evangelija kalba taip pat apie Jėzaus skelbimo metodą, apie kalbėjimą palyginimais. „Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais“ (Mt 13,10). Jėzus atsako, jog esama skirtumo tarp jų ir minios: su mokiniais, tai yra su jau apsisprendusiais už jį, Jėzus gali atvirai kalbėti apie Dievo karalystę; kitiems jis kalba palyginimais, siekdamas sužadinti širdies atsivertimą. Palyginimai verčia žmogų juos aiškintis, reikalauja žmogaus proto ir laisvės. Tikrasis Dievo „palyginimas“ yra pats Jėzus, jo asmuo, kurio žmogiškume slypi ir apsireškia dieviškumas. Dievas neverčia mūsų tikėti, bet kviečia įsikūnijusio savo Sūnaus tiesa ir gerumu. Nes juk meilė niekada nevaržo laisvės.

Baigdamas sekmadienio vidudienio katechezę, popiežius priminė pirmadienį liturgijoje minimą šv. Benediktą, Europos globėją. Turime mokytis iš šio didžiojo vienuolystės Vakarų Bažnyčioje patriarcho skirti Dievui jam priklausančią pirmąją vietą. Sekime ir Mergelės Marijos pavyzdžiu. Ji mus temoko būti „gera dirva“, kad Dievo Žodžio sėkla duotų mumyse gausų derlių.

Po vidudienio maldos popiežius priminė, jog šį sekmadienį buvo minima „Jūros diena“, buvo meldžiamasi už jūreivius, už sėkmingą sielovadą jų tarpe. Šia proga popiežius taip pat priminė skaudžią laivų įgulų grobimo tragediją. Popiežius prašė žmoniškai elgtis su pagrobtaisiais. Visus ragino melstis už pagrobtųjų laisvę ir už jų šeimas, kad kuo greičiau išsipildytų jų viltys susitikti su savo artimaisiais. Sekmadienio vidudienio maldos susitikimui pasibaigus, popiežius Benediktas privačioje audiencijoje priėmė keletą pagrobtųjų jūreivių šeimų. (jm)