Kardinolas William Levada apie Asyžiuje vyksiantį tarpreliginį susitikimą
Popiežiaus Benedikto XVI sušauktas š.m. spalio 27 d. Asyžiuje vyksiantis įvairių religijų
atstovų susitikimas, viena vertus, sulaukė labai plataus pritarimo, tačiau neišvengta
ir kritikos. Panašiai kritikuojamas buvo ir prieš 25 metus palaimintojo Jono Pauliaus
II į Asyžių sušauktas pirmasis toks tarpreliginis maldos už taiką ir liudijimų susitikimas.
Ir tąkart prieš 25 metus, ir dabar, sumanymui sukviesti į Šv. Pranciškaus miestą skirtingų
religijų atstovus nepritariantieji kelia tą patį klausimą: Ar tai suderinama su autentiška
krikščioniška savivoka ir su tikėjimu, kad tik Kristus yra pasaulio išganytojas?
Į
šias abejones Šventojo Sosto dienraštyje „l‘Osservatore Romano” skelbiamu trumpu straipsniu
atsako Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas William Levada. Pirmiausia
jis primena pirmąjį, labai plataus atgarsio sulaukusį susitikimą 1986 m. sušaukusio
popiežiaus Jono Pauliaus II mintinis iš jo knygos „Žengti per vilties slenkstį“. Palaimintasis
Jonas Paulius II tvirtino, jog būtent to susitikimo metu jis savo akimis pamatė kaip
„Šventoji Dvasia vaisingai darbuojasi ir už regimo Bažnyčios organizmo ribų“.
Josephas
Ratzingeris jau 1964 m. buvo užsiminęs apie ketinimą preciziškiau apibrėžti krikščionybės
vietą religijų istorijoje, kad būtų galima naujai sukonkretinti ir krikščionių vienybės
bei krikščionybės santykio su kitomis religijomis teologinius apibrėžimus. Jo vadovaujama
Tikėjimo mokymo kongregacija 2000 m. paskelbė deklaraciją „Dominus Iesus“, kuri ir
padėjo labai tvirtą teorinį doktrininį pagrindą krikščionių vienybei ir religijų dialogui.
Kardinolas
Ratzingeris yra pasisakęs ir apie Asyžiaus susitikimus – tiek apie aną pirmąjį, sušauktą
Jono Pauliaus II, tiek apie kitus, pirmojo pavyzdžiu surengtus vėliau. 2002 m.. taigi
dar palygint nedaug laiko praėjus nuo „Dominus Iesus“ paskelbimo, duodamas interviu
italų katalikų mėnraščiui „30 giorni“, jis be kita ko sakė, jog mes, krikščionys,
keliaudami į Šv. Pranciškaus miestą melstis su kitais už taiką, neturėtume bijoti
šitaip prarasią savo krikščionišką tapatybę. Priešingai – tokia malda ją dar labiau
sutvirtins.