Arkivyskupas Tomasi – rezoliucija apie lytine orientaciją ir lyties tapatybę gali tapti žingsniu link religijos laisvės varžymo

Birželio 17 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją, kuria kreipiasi į Aukštąjį žmogaus teisių komisarą su prašymu parengti ataskaitą apie diskriminacinius įstatymus ir praktikas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės, pateikti siūlymus kaip sustabdyti prievartą ir žmogaus teisių pažeidimus jų atžvilgiu. „Už“ rezoliuciją balsavo 23, „prieš“ 19, susilaikė trys valstybės.

Šventojo Sosto stebėtojas Žmogaus teisių taryboje arkivyskupas Silvano Tomasi katalikiškai „CNA“ agentūrai komentavo, jog rezoliucija gali tapti prielaida tolimesniems žingsniams, kurie sukels grėsmę religijos laisvei.

Jis tuoj pat aiškiai patikslino, kad bet kokia prievarta homoseksualių asmenų atžvilgiu yra nepriimtina ir turi būti atmesta, kad asmenys negali būti valstybių baudžiami už tai, kaip asmuo jaučiasi ar galvoja. Homoseksualus asmuo turi būti gerbiamas ir saugomas, kaip bet kuris kitas.

Tačiau viena yra rezoliucijos raginimas sustabdyti prievartą dėl asmens lytinės orientacijos, o kita – kokios papildomos išvados ir tikslai jai bus suteikti. Šventojo Sosto atstovo manymu, rezoliucija yra vienas iš reikšmingų žingsnių, kuriais bus siekiama į žmogaus teisių sistemą įtraukti gėjų teises. Tokią intenciją gana aiškiai išsakė JAV Valstybės departamento atstovas – rezoliucija yra žingsnis link naujų tarptautinių normų.

Ir jei jos bus priimtos, kokių reikia laukti pasekmių tiems, kurie dėl religinių arba nereliginių įsitikinimų remia santuoka tarp vyro ir moters, o ne tarp dviejų tos pačios lyties asmenų, pavyzdžiui, vadovaujantis racionaliu argumentu, kad lytiškumas yra susietas su vaisingumu? Kokių pasekmių reikės laukti švietimo sistemoje ir kaip jos palies tėvų teisę ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir pasaulėžiūrą? Kokios pasekmės teks religiniams lyderiams, kurie kalbės apie savąją šeimos sampratą?

Arkivyskupo Tomasi nuogąstavimai, kad vis didesnių laisvių reikalavimas lytiškumo srityje mažins laisvę kitose srityse jau gali būti konkrečiai iliustruoti. Neseniai, šių metų vasario mėnesį Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas sprendimas dviejų sutuoktinių byloje. Jie bylinėjosi su Derby miesto, kuriame jie gyvena, taryba dėlto, kad šios sprendimu jiems nebuvo leista globoti vaiko dėl jų krikščioniškų įsitikinimų, konkrečiai dėl požiūrio į homoseksualumą.

Pasak krikščionių poros, jie tikrai nejaučia ir neskatina jokios neapykantos homoseksualiems asmenims, tačiau dėl savo etinių įsitikinimų nemokytų, kad homoseksualus gyvenimo būdas yra moraliai geras. Jie apskundė miesto tarybą dėl diskriminavimo religiniu pagrindu. Tačiau teisėjas, pripažinęs įtampą tarp lygybės religiniu ir lytinės orientacijos pagrindu, šioje byloje nusprendė, kad nuo lytinės diskriminacijos saugantis įstatymas turi pirmenybę prieš teisę nebūti diskriminuojamais dėl religinių įsitikinimų.

Tačiau taip pat yra balsų, kurie baiminasi, kad laisvių suvaržymas ir paprastas diskriminavimas dėl krikščioniškų pažiūrų gali nesunkiai tapti jų kriminalizavimu. Tai jau savo kailiu išbandė viena šeima Vokietijoje, neleidusi savo vaikų į lytinio ugdymo pamokas, kuriose buvo mokoma jiems nepriimtina pasaulėžiūra. Nesumokėjus paskirtos baudos, sutuoktiniai buvo nuteisti trumpalaikėmis įkalinimo bausmėmis. (rk)