Popiežiaus kunigystės šešiasdešimtmetis. Pietūs su kardinolais.

Popiežius Benediktas XVI savo kunigystės šventimų 60-ųjų metinių proga pietavo kartu su Romoje gyvenančiais kardinolais. Visų vardu Šventąjį Tėvą pasveikino kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Angelo Sodano. Popiežius Benediktas irgi pasakė trumpą kalbą.

Nuo kunigystės neatskiriama brolybės patirtis, - sakė popiežius kardinolams, prieš tai pacitavęs 133 psalmės eilutę, sakančią, jog gera ir malonu būti brolių būryje. Iš tiesų, kunigas nėra vienas. Kunigo šventimai, tai įjungimas į kunigų bendriją, o vyskupo konsekravimas, tai įjungimas į vyskupų kolegiją, - sakė popiežius ir trumpai mintimis prabėgo visą savo kunigiškojo gyvenimo šešiasdešimtmetį.

1951 metais pasaulis buvo kitoks. Nebuvo televizijos, interneto, kompiuterių, mobiliųjų telefonų; viskas buvo sugriauta, miestai, ekonomika, viešpatavo skurdas, bet kartu visi degėme troškimu atstyti savo šalį, atnaujinti Europos bendriją, atgaivinti tikėjimą, džiugiai priklausyti Bažnyčiai, kuri yra Dievo tauta, su kuria visi kartu keliaujame link Dievo. Tad ėmėmės darbo su nepaprastu entuziazmu.

Paskui atėjo Vatikano II Susirinkimo laikai ir atrodė, kad mūsų viltys pildosi. Po to sekė sunkūs 1968 metų kultūrinės revoliucijos laikai, kuomet Viešpaties laivais pavojingai prisiėmė vandens ir kone ėmė skęsti. Išsigandome, kad Viešpats miega ir nemato kas dedasi, bet jis mus sėkmingai išvedė į ramesnius vandenis. Tais metai dirbau kartu su neužmirštamu palaimintuoju Jonu Pauliumi II.

Ir galiausiai atėjo 2005 m. balandžio 19-oji. Viešpats visai nelauktai man skyrė naują uždavinį. Tik visiškai pasitikėdamas jo pagalba galėjau tą akimirką tarti „taip“. Daug kas per šiuos šešis dešimtmečius pasikeitė. Tačiau liko nepakitęs pasitikėjimas Viešpačiu, kuris yra tas pats vakar, šiandien, tas pats ir per amžius, - kalbėjo popiežius Benediktas. (jm)