2011-06-29 14:02:55

Prel. Georg Ratzinger: kunigystė - tai pats gražiausias uždavinys, būti Dievo pasiuntiniu ir skelbti jo meilę žmonėms.


Bažnyčia visame pasaulyje trečiadienį ypatingai meldėsi už popiežių Benediktą XVI, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną šventusį kunigystės šešiasdešimtmetį. Jubiliejaus išvakarėse Šventasis Tėvas gavo ypatingą laišką iš Šventosios Žemės. Už visas svarbiausias krikščionių šventoves Artimuosiuose Rytuose atsakingoji Kustodija pranešė popiežiui, kad kunigystės metinių dieną broliai pranciškonai aukos Mišias popiežiaus intencija visose jų prižiūrimose Šventosios Žemės bažnyčiose, o ypač Apaštalų kunigaikščio Petro namuose Kafarnaume, Petro primato Tabgoje, šv. Petro Jafoje, Šv. Pauliaus Damaske, Šventosios Šeimos Nazarete, Užgimimo Grotoje Betliejuje, Šventajame Kalvarijos Kalne ir Švč. Jėzaus Kristaus kape.

Kunigystės šventimus, kuriuos priėmė Freisingo katedroje pietų Vokietijoje 1951 metais su vyresniuoju broliu Georg ir dar kitais 42 jaunais diakonais, popiežius Benediktas gyvai aprašė kai dar buvo Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas, prieš 14 metų išleistame autobiografiniame veikale „Aus meinem Leben. Erinnerungen 1927-1977“. Josephas Ratzingeris prisiminė, jog kunigystės šventimai vyko puikią vasaros dieną, kuri paliko neišdildomus įspūdžius. Šį įvykį lydėjo nepaprastas atsitikimas: jį įšventinusiam kardinolui Faulhaberiui uždėjus rankas ant jo galvos nuo katedros altoriaus pakilo paukščiukas, gal būt vieversys, pradėjęs džiaugsmingai čiulbėti. Nereikia pasiduoti prietarams, prisipažino tuomet kardinolas Ratzingeris, tačiau man asmeniškai tai buvo tarsi balsas iš aukšto, kreipęsis į mane žodžiais: „viskas gerai, pasukai teisingu keliu“.

Popiežiaus brolis prel. Georg Ratzinger, paprašytas įvertinti brolio kunigystę šešių dešimtmečių perspektyvoje tvirtino, jog „Josephas Ratzingeris nuo 1951 m. birželio 29 d. atidavė viską vardan pašaukimo. Jis visuomet įkūnydavo Dievui pasišventusio ganytojo figūrą, kad vestų kitus pas Jį; esu įsitikinęs, kad mano brolis gali būti pavyzdžiu kitiems, nes viską atidavė pašaukimui, niekuomet savo asmeninių pageidavimų nestatė aukščiau. Jam šis įsipareigojimas yra visas jo gyvenimas“.

Abu broliai Pirmąsias Mišias aukojo Traunšteino šv. Osvaldo parapijos, kurioje gyveno Ratzingerių šeima, bažnyčioje liepos 8 d. Prisiminimų knygoje Šventasis Tėvas rašo, kad jį tuomet „pribloškė apeigų dalyvių bažnyčioje liudytas gyvas dalyvavimas ir džiaugsmo jausmas, kurį buvo galima tiesiog paleisti ir kuriam nereikėjo kokių nors papildomų išorinių veiksmų. Primicijantai buvo pakviesti nešti į visų parapijiečių namus primicijų palaiminimą ir buvome visų, prisiminė popiežius, net nepažįstamų žmonių priimti su tokiu ypatingu nuoširdumu, kokio niekad nebūčiau galėjęs įsivaizduoti. Ten pat tiesiogiai patyriau kokie dideli žmonių lūkesčiai kunigo atžvilgiu, kai laukia jo palaiminimo, kurį jis suteikia savo sakramento galios dėka. Tai nebuvo brolio ar mano asmeniniai nuopelnai; ką mudu, du jauni vyrai, galėjome reikšti sutinkamiems žmonėms? Jie matė mumyse žmones, kuriems Kristus pavedė uždavinį, kad neštume jo buvimą žmonėms“, - prisiminimuose rašė popiežius.

Jo brolis Georgas, buvęs ilgametis Bažnytinio Regensburgo katedros vaikų choro vadovas ir sakralinės muzikos kūrėja, itališkam katalikų dienraščiui „Avvenire“ prisimindamas bendrus su broliu kunigystės išgyvenimus dėstė panašias mintis.

„Šventimų ir Primicijų prisiminimai dar labai gyvi. Nuo tada daug išgyventa, nebe tas amžius, trūksta jėgų“, sakė popiežiaus brolis. Paklaustas, ką jiems, jų kartos jaunuoliams anuomet, po karo, reiškė tapti kunigu, 87 metų prel. Georg Ratzinger atsakė, kad juos į kunigystę vedė „sąmoningas kunigiškos misijos supratimas. Supratome, jog Dievas neapleidžia pasaulio ir kad pasaulis gyvuoja pasikliaudamas Dievu. Tai pats gražiausias uždavinys: būti Dievo pasiuntiniu ir skelbti jo meilę žmonėms“. (sk)








All the contents on this site are copyrighted ©.