Po arabų pavasario revoliucijos krikščionys tapo pažeidžiamu musulmonų ekstremistų
taikiniu, teigė anglikonų Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams interviu BBC radijui.
Pasitraukę diktatoriai paliko valdžios vakuumą, kurį užpildo musulmonai ekstremistai.
Atėjo labai neramūs laikai krikščionių bendruomenėms Egipte. Jie gali patirti tokį
patį etninį valymą kaip ir krikščionys Irake.
Krikščionybė gimė Artimuosiuose
Rytuose ir ten įsikūrę keletas seniausių krikščionių bažnyčių. Manoma, kad šiuo metu
regione gyvena apie 10 milijonų krikščionių.
Kalbėdamas BBC radijui, arkivyskupas
Williams išreiškė atsargų optimizmą, kad politiniai perversmai Artimuosiuose Rytuose
ir Šiaurės Afrikoje gali atnešti daugiau demokratijos tų kraštų visuomenėse. Juk galiausiai
tikra dalyvaujamoji demokratija atitinka mažumos interesus, nes geros demokratinės
santvarkos rūpinasi mažumomis. Tačiau šiuo metu žmonės naudojasi demokratijos procesų
sukeltu chaosu tam, kad puldinėtų krikščionių mažumas.
Tai pastoviai kartojasi
jau keletą mėnesių. Nors Egipto musulmonų bendruomenės vadovai aiškiai smerkia smurtą,
akivaizdu, kad veikia kitos jėgos, kalbėjo Kenterberio arkivyskupas. Jis iškėlė prielaidą,
kad į Egiptą atkeliavo žmonių iš labiau tradicinių ekstremizmo kraštų kaip Saudo Arabija
ir šiaurės Sudanas, o taip pat neatmetė ir al-Qaedos veikimo galimybės.
Šiaurės
Irake dėl ekstremistų smurto krikščionių emigracijos mastą galima prilyginti etniniam
valymui. Tas pats gali nutikti ir Egipte bei Sirijoj.
Vis daugiau ir daugiau
kalbama apie galimybę sukurti saugos zoną krikščionims Irake ir taip išspręsti smurto
problemą. Patys krikščionys ir bendruomenių vadovai to neypatingai nori, tačiau daugelio
manymu, tai vienintelis praktiška išeitis šiuo metu.
Jėzaus Kristaus gimtajame
mieste Betliejuje kažkada didžioji dauguma gyventojų buvo krikščionys. Šiuo metu jie
teliko marginalizuota mažuma, kalbėjo Anglikonų Bažnyčios galva. (mb)