Benediktas XVI: Eucharistija - priešnuodis individualizmo kultūrai

Popiežius sekmadienio vidudienio maldos proga kalbėjo apie Devintinių – Kristaus Kūno ir Kraujo arba Eucharistijos iškilmę, kuri sekmadienį buvo minima beveik visoje Bažnyčioje. Eucharistija, kurią Jėzus įsteigė per Paskutinę Vakarienę, yra pats brangiausias Bažnyčios turtas, sakė Benediktas XVI. Eucharistija yra tarsi pulsuojanti širdis, teikianti gyvybę visam Bažnyčios mistiniam kūnui. Bažnyčios mistinis kūnas yra socialinis organizmas, kuris visas yra pagrįstas dvasiniu, tačiau konkrečiu ryšiu su Kristumi. Be Eucharistijos Bažnyčia tiesiog neegzistuotų, tvirtino popiežius.

Šventasis Tėvas užsiminė ir apie Eucharistijos gydančiąją savybę. Eucharistija yra tam tikras priešnuodis vis didesniu individualizmu pasižyminčiai kultūrai, kaip toji, į kurią pasinėrusi Vakarų visuomenė ir kuri ima plisti po visą pasaulį. Kaip priešnuodis, Eucharistija paveikia tikinčiųjų protus ir širdis ir pastoviai juose sėja Evangelijos logiką: t.y. bendrystę, tarnystę, dalijimąsi.

Jeruzalėje, pirmieji krikščionys buvo akivaizdus šio naujojo gyvenimo būdo ženklas, nes gyveno broliškai, dalijosi savo turtais, rūpinosi, kad nebūtų stokojančiųjų. Tai nulėmė Eucharistija, prisikėlęs ir realiai su mokiniais buvęs, Šv. Dvasios galia veikiantis Kristus. Taip tęsės per kartų kartas ir Bažnyčia, nepaisant žmogiškų ribų ir klaidų, visą laiką buvo bendrystės jėga pasaulyje. Tik prisiminkime pačius sunkiausius Bažnyčios išbandymus: ką reiškė totalitarinių režimų persekiojamiems krikščionims galimybė dalyvauti sekmadienio Mišiose! Popiežius priminė pirmųjų amžių kankinių iš Abitėnės pasiteisinimą juos persekiojusiems pareigūnams: „Be sekmadienio Eucharistijos negalime gyventi“. Tokia pat pavojinga gali būti netikros laisvės sukurta tuštuma. Tuomet bendrystė su Kristaus Kūnu yra išminties ir valios vaistas, kuriuo galima iš naujo atrasti tiesos ir bendro gėrio skonį, sakė Šventasis Tėvas.

Baigdamas kalbą, popiežius kvietė tikinčiuosius kreipti žvilgsnius į Mergelę Mariją, Eucharistijos Moterį, kaip ją pavadino pal. Jonas Paulius II, prašyti, kad ir mūsų gyvenimas jos pavyzdžiu taptų pilnutinai eucharistinis, atvertas Dievui ir žmonėms, meilės galia galintis pakeisti blogį gerumu, skatinti vienybę, bendrystę ir brolystę.

Po kalbos Šventasis Tėvas sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą, suteikė palaiminimą ir skirtingomis kalbomis pasveikino į Šv. Petro aikštę susirinkusius žmones. Popiežius dar pasidžiaugė Liubeke šeštadienį ir Milane sekmadienį įvykusiomis beatifikacijų apeigomis, kurių metu buvo paskelbti šeši nauji palaimintieji: trys 1943 metais nacių nužudyti kunigai Jonas Prassek, Edvardas Mueller ir Hermanas Lange ir trys Italijos Bažnyčios tikintieji, parapijos klebonas Serafinas Morazzone, misionierius Klemensas Vismara ir kalinių globėja ses. Enrika Alfieri.

Šlovinkime Viešpatį dėkodami už šiuos šviesius Evangelijos liudytojus, sakė sekmadienį popiežius Benediktas XVI. (sk)