Sekmadienio vakarą popiežius susitiko su San Marino – Montefeltro vyskupijos jaunimu

Popiežiaus kelionė į San Marino – Montefeltro vyskupiją, Italijoje ir San Marino Respublikoje, baigėsi sekmadienio vakarą susitikimu su jaunimu. Susitikimas vyko Pennabili miestelyje, Italijos teritorijoje, kuriame yra vyskupijos ganytojo katedra.

Kreipdamasis į jaunimą, popiežius Benediktas priminė evangelistų užrašytą jaunuolio klausimą Jėzui: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mk 10,17). Amžinasis gyvenimas, apie kurį kalba Evangelijoje minimas jaunuolis, nereiškia tik gyvenimo po mirties. Čia kalbama apie gyvenimo pilnatvės troškimą. Žmogus negali gyventi neklausdamas kokia jo gyvenimo prasmė. Manau, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris nors kartą gyvenime savęs nebūtų klausęs: Kas esame? Koks mūsų gyvenimo tikslas?

Popiežius ragino jaunimą nevengti šių klausimų, nebijoti šitokio sveiko nerimo. Nesitenkinkite daliniais atsakymais, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - nesitenkinkite trumpalaikiu apsvaigimu, praeinančiu džiaugsmu, kuris neduota tikro gyvenimo džiaugsmo. Statykitės gyvenimą ne ant smėlio, bet ant tvirtos uolos. Mąstykite, gilinkitės į kasdienio gyvenimo patirties prasmę. Su nuostaba ir džiaugsmu atraskite, kad žmogaus širdis – tai tarsi langas, atvertas į begalybę. Taip pat ir dabartiniais mokslo ir technologijų pažangos laikais žmogus trokšta žinoti tikrą savo gyvenimo prasmę, kuri nesiriboja vien materialiniais dalykais, bet reikalauja kur platesnio akiračio. Šitai pajusite kiekvieną kartą kai klausite: kodėl?

Brangus jaunime, - kalbėjo Šventais Tėvas, - žmogaus gyvenimas, žmogiškoji patirtis, yra tas bendras horizontas, kuriam mes visi priklausome, tačiau jo prasmė gali būti aiškinama skirtingai. Nuo mūsų pasirinkimo priklauso kuo vadovautis ir kuo pasitikėti. Visada gresia rizika būti įkalintiems daiktų, naudos sferoje, prarasti jautrumą dvasinei mūsų gyvenimo plotmei. Dvasingumas nereikalauja niekinti protą ar atmesti mokslo pažangą. Žmogus negali ribotis tik horizontaliuoju savo gyvenimo akiračiu. Reikalingas ir vertikalusis dėmuo, reikia sugebėti pakelti akis aukščiau to kas žemiška. Mokslo žinios ir technologiniai instrumentai, nors yra labai svarbūs ir reikalingi, negali atstoti gyvenimo prasmės ir laisvės, draugystės ir meilės.

Brangus jaunime, klausdami kokia yra mūsų gyvenimo ir pasaulio prasmė, mes sugebame pastebėti ir Dievo planus mūsų atžvilgiu. Jis išeina mūsų kiekvieno pasitikti ir leidžia mums pažinti savo meilės slėpinį. Jėzuje Kristuje, kuris dėl mūsų mirė ir priskėlė, kuris atsiuntė mums savo Šventąją Dvasią, mes esame paties Dievo gyvenimo dalyviai. Jėzus mums gali atsakyti į visus gyvenimo kelyje kylančius klausimus.

Susitikimas su Kristumi – tai ne tik pritarimas doktrinai ar filosofijai. Jėzus mums siūlo gyventi jo gyvenimą. Tam jaunuoliui, kuris klausė ką daryti, Jėzus atsakė, kad reikia atsisakyti žemiškų turtų ir pridūrė: „Sek paskui mane“. Kristus mums sako, kad gyvenimo prasmę mes surasime Dievo slėpinyje, kuris yra meilė. Koks būtų mūsų gyvenime be meilės? Dievas žmogumi rūpinasi nuo pat sukūrimo ir nuolatos jį lydi į išganymą vedančiu keliu. Kristaus prisikėlimo dėka mes turime nepalaužiamą viltį! Kristus yra mūsų viltis! Kristus yra paskutinis žodis mūsų gyvenime! (jm)