Ispanijos teismas atverčia jėzuitų nužudymo San Salvadore bylą

Po dviejų metų tyrimų Aukščiausiojo Ispanijos baudžiamojo teismo teisėjas Eloy Velasco iš naujo atvertė šešių jėzuitų ir dviejų moterų nužudymo bylą San Salvadore 1989 metų lapkričio 15 dieną, tuo pat metu išduodamas arešto orderį dvidešimčiai buvusių ir esamų San Salvadoro kariškių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su šiuo nusikaltimu.

Ispanijos prokurorų išvados sutapo ir patvirtino Jungtinių Tautų Organizacijos „Tiesos komisijos“ ataskaitos išvadas. Ši komisija buvo suformuota 1992 metais, tik pasibaigus dvyliką metų trukusiam pilietiniam karui tarp karinio San Salvadoro režimo ir įvairių sukilėlių organizacijų susivienijimo.

Komisija savo ataskaitą paskelbė 1993 metų kovo mėnesį. Joje minima daug brutalių epizodų, užkuriuos atsakingos abi pusės. Pilietinis karas nusinešė ne vieną dešimtį tūkstančių gyvybių, tarp kurių daugybės civilių, dažnai nužudytų be jokio aiškaus motyvo, be teismo. Vis dėlto šešių jėzuitų, iš kurių penki buvo ispanai, ir jų namų virėjos, kartu su šešiolikamete dukra, nužudymas buvo vienas iš labiausiai nuskambėjusių įvykių.

Kaip minėta, Ispanijos teismas, kaip ir JTO komisija, kaltaisiais įvardijo tuo metu valstybę valdžiusio karinio režimo pareigūnus. Beje, kaip ir San Salvadoro arkivyskupo Oskaro Romero, 1980 metais nušauto šv. Mišių metu, bylos atveju.

Pagal JTO komisijos ataskaitoje pateiktą įvykių rekonstrukciją, kariškių nemalonę jėzuitai užsitraukė dėl tarpininkavimo tarp sukilėlių ir vyriausybės. Visi jėzuitai dėstė ir dirbo jėzuitų ordinui priklausančiame Centrinės Amerikos universitete, įsikūrusiame San Salvadoro sostinėje.

Šio universiteto, pakankamai žinomo lotynų Amerikoje dėl katalikiškos socialinės minties plėtojimo, profesoriai jėzuitai neapsiribojo tik akademine veikla, tačiau norėjo prisidėti prie konkrečių taikos pastangų, ypač rektorius Ignaco Ellacuria, vienas iš tarpininkavimo tarp vyriausybės ir sukilėlių iniciatorių. Būtent jis tapo pagrindiniu vieno specialiojo San Salvadoro kariuomenės bataliono taikiniu. Moterys buvo nužudytos kaip nereikalingos liudininkės. Beje, mėtydami pėdas kariškiai paliko užrašą, kuriuo esą sukilėliai prisiima atsakomybę už nusikaltimą.

Šiandien jau neabejojama, kad batalionui tokį nurodymą davė visa neseniai, prieš mėnesį miręs Renè Emilio Ponce, tuo metu kariuomenės pulkininkas, vėliau generolas ir San Salvadoro gynybos ministras. Jis buvo prieš pokalbius su sukilėliais ir jo akyse tarpininkai buvo tokie pat priešai, kaip ir patys sukilėliai.

Po taikos sutarties tarp sukilėlių ir režimo sudarymo 1991 metais buvo iškelta jėzuitų nužudymo byla. Ji pasibaigė keliomis įkalinimo bausmėmis, tačiau didžioji dalis atsakingųjų nuo tyrimo arba nuo bausmių išsisuko, o kai kurie ir toliau kilo karjeros laiptais. 1993 metais, po visuotinės amnestijos, bylos tyrimas San Salvadore visai sustojo. Vis dėlto 2009 metais Madrido teismas sutiko ją atnaujinti, argumentuodamas tuo, kad nusikaltimo pobūdis ir universalaus teisingumo principas neleidžia taikyti amnestijos ar senaties termino. (rk)