Vakarų Afrikos vyskupų deklaracija dėl įvykių Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje
Vakarų Afrikos vyskupų konferencijų (CERAO) vardu buvo paskelbtas aštrus komunikatas
apie situaciją Dramblio Kaulo Kranto respublikoje.
Galima priminti, kad per
paskutinius kelis mėnesius šioje šalyje vyko pilietiniai susirėmimai, kilę po prezidento
rinkimų. Juose varžėsi buvęs prezidentas Laurent Gbagbo ir kitas žinomas politikas
Alassane Quattara. Rinkimų komisija pripažino laimėjimą antrajam, o pirmasis atsisakė
trauktis. Po ilgas savaites trukusių susirėmimų, įsikišus JTO taikos palaikymo daliniams
ir Prancūzijos kariuomenės daliniams, balandžio mėnesį prezidentas Gbagbo buvo suimtas
savo rūmuose ir dabar teisiamas tarptautiniame tribunole.
Pastarieji įvykiai,
rašoma vyskupų komunikate, aiškiai parodė liūdną tikrovę: nors ką tik buvo švenčiami
Afrikos valstybių išlaisvinimo ir nepriklausomybės 50 metų jubiliejai, tačiau Afrikos
tautos dar nėra suverenios. Jos priklauso nuo buvusių metropolijų, kurios su juridine
priedanga ir dalies pačių afrikiečių parama gina savo įtaką.
Tvirtai ir be
rezervų smerkiame visas diktatūras ir bet kokį imperializmą, nepriklausomai nuo spalvos.
Esame už absoliučią demokratinių įstatymų ir per rinkimus išreiškiamos tautos valios
pagarbą. Visiškai nepritariame tiems Afrikos valstybių vadovams, kurie tampa prezidentais
iki gyvenimo pabaigos, organizuodami dažnai suklastotus rinkimus, dėl savo išlikimo
galioje aukodami tautos gyvenimą, rašo ganytojai.
Tačiau čia pat klausia –
ar JTO turėjo teisę leisti Prancūzijai, buvusiai Dramblio Kaulo Kranto Respublikos
kolonizatorei, bombarduoti tokius šalies suvereniteto simbolius, kaip kad prezidento
rūmus ir valstybės vadovo rezidenciją? Tai buvo sunkus tautos teisės pažeidimas, mano
vyskupai, turėdami galvoje prancūzų dalinių karinius veiksmus Abidžane balandžio mėnesį,
ne vieno apžvalgininko nuomone peržengusius jiems suteikto mandato ribas.
Taip
pat, klausia vyskupai, jei Tarptautinis baudžiamasis tribunolas užvedė bylą buvusiam
prezidentui, kaip jis pasielgs su tokiais pat kaltinimais dabar į valdžią atėjusiam
prezidentui?
Šis vyskupų klausimas keliamas praėjus kelioms dienoms po žmogaus
teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ paskelbtos ataskaitos, jog dabartinio
prezidento Quattara kariai gaudo ir be teismo žudo buvusio prezidento rėmėjus, taip
pat civilius. Ataskaitoje dokumentuoti 149 nusikaltėliški epizodai. Vienas liudytojas
civilis pasakojo, jog buvo daužomas šautuvų buožėmis, reikalaujant prisipažinti, jog
kariavo Gbagbo pusėje. Pasak jo, už prisipažinimą buvo žadėta nustoti mušti – ko gero,
čia pat įvykdant mirties nuosprendį.
Tokių nusikaltimų tyrimas, rašo Vakarų
Afrikos vyskupai, turi būti griežtas ir nešališkas. Jie pakvietė visus liudytojus,
miestuose ir kaimuose, krikščioniškas bendruomenes ir parapijas, įsipareigoti tiesos
ir liudijimo darbui prieš Dievą, nepaliekant šios atsakomybės tik JT ekspertams.
Vyskupai
taip pat klausia, kaip vertinti JTO sankcionuotą humanitarinę intervenciją vardan
nešališkos civilių apsaugos, kai intervencinės pajėgos, kartą suėmus buvusį prezidentą,
abejingai stebi kaip jau kiti plėšia tuos pačius civilius, kuriuos jie turi saugoti?
Ar
tokia humanitarinė intervencija nėra tik kolektyvinio egoizmo priedanga? Skandalas
dar didesnis todėl, kad patiems afrikiečiams teks dar kartą apmokėti destrukcijos
pasekmės. Kad humanitarinės intervencijos išliktų tokiomis, jos turi būti etiškesnės,
sprendimai dėl jų turi būti priimami nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai ir etiškai.
Pati
Bažnyčia, anot vyskupų, liudydama Dievo karalystę ir jos vertybes, tuo pačiu įsipareigoja
dalyvauti istorijoje ir netylėti prieš galingųjų įstatymų aroganciją. Tiek krikščionys,
tiek kitos religijos turi įsipareigoti susitaikymo, teisingumo, taikos vertybių ugdyme
žmonių širdyse. (rk)