Popiežius priėmė piligrimus čigonus iš visos Europos. „Jūs esate mylima keliaujančios Dievo Tautos dalis“

Popiežius Benediktas XVI šeštadienio vidudienį susitiko su pora tūkstančių čigonų iš visos Europos, dalyvaujančių piligrimystėje į Romą, surengtoje čigonų tautybės palaimintojo Zefirino Gimenez Malla gimimo 150-ųjų ir kankinystės 75-ųjų metinių proga.

Ispanijoje 1861 m. gimęs Zefirinas Gimenez Malla, nors, kaip dauguma gentainių, kentėjo skurdą ir izoliaciją, nors neišmoko nei skaityti, nei rašyti, savo santūrumu ir giedra laimėjo ir čigonų, ir ispanų pagarbą. Buvo labai pamaldus, pats uoliai kalbėjo ir kitus ragino kalbėti Rožinį. Jau sulaukęs garbaus 75 metų amžiaus, Ispanijos pilietinio karo metais, Zefirinas drąsiai stojo ginti vedamo sušaudyti kunigo. Už tai ir jis buvo sušaudytas. Zefiriną Gimenez Malla kaip kankinį popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju 1997 m.

Šeštadienį susitikęs su savo gentainio palaimintojo Zefirino atminimą pagerbiančiais čigonais piligrimais, popiežius Benediktas XVI pirmiausia jiems pakartojo jau popiežiaus Pauliaus VI prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius ištartus žodžius: „Jūs esate Bažnyčios nariai. Jūs esate ne Bažnyčios pakrašty, ne nuošalėje, bet pačioje jos širdyje“. Ir aš šiandien kartoju, - tęsė popiežius Benediktas, - jūs esate Bažnyčioje! Jūs esate mylima keliaujančios Dievo Tautos dalis ir mums visiems primenate, kad „čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo“ (Žyd 13,14). Taip pat ir jus pasiekė išganymo žinia, į kurią atsiliepėte tikėjimu ir viltimi, praturtindami tikinčiųjų bendruomenę savo gentainiais kunigais, diakonais, vienuoliais ir vienuolėmis, tikinčiaisiais pasauliečiais. Jūsų tauta davė Bažnyčiai palaimintąjį Zefiriną. Būdamas Viešpaties bičiulis, jis kankinio mirtimi paliudijo tikėjimą ir artimo meilę.

Atsiliepdamas į susitikimo pradžioje kalbėjusios Auschwitzo konclagerio baisumus išgyvenusios moters Ceijos Stojkos liudijimą, popiežius paminėjo ir tragišką čigonų tautos dalią Antrojo pasaulinio karo metais. Čigonų tautą praėjusiaisiais amžiais nesukūrė savo nacionalistinės ideologijos, nereikalavo žemių ir nesiekė valdyti kitų tautų. Čigonai gyveno taip tarsi visas žemynas būtų jų tėvynė. Vis dėlto jiems visą laiką tenka susidurti su nesupratimu ir atstūmimu, kuris dramatiškiausiai pasireiškė per karą, kuomet tūkstančiai čigonų tautybės žmonių buvo nužudyta konclageriuose. Jūs, - kalbėjo popiežius, - šią dramą vadinate „Porrajmos“ („didžiuoju prarijimu“). Lankydamasis Auschwitzo lageryje 2006 m. nusilenkiau prie akmens plokštės, su užrašu romų kalba, mininčios jūsų mirusiuosius. Iš Europos sąžinės negali išnykti šio didžiojo skausmo atminimas. Jokia pasaulio tauta tenebūnie persekiojama ir niekinama! O jūs, savo ruožtu, visada siekite teisingumo, susitaikinimo, niekada nebūkite kančios priežastis kitiems!

Šiandien, ačiū Dievui, padėtis keičiasi, - kalbėjo popiežius maldininkams čigonams. Atsiveria naujos galimybės, kurioms ir jūs atsiveriate. Visų pirma Europoje nyksta valstybes skyrusios sienos ir į jos tautų ir kultūrų įvairovę žiūrima kaip į bendrą mūsų visų turtą. Tad raginu jus, brangieji, rašyti naują jūsų tautos ir visos Europos istorijos puslapį! Popiežius paminėjo bendradarbiavimą su vietinės valdžios struktūromis siekiant pagerinti čigonų kasdienio gyvenimo kokybę, būtinumą rūpintis vaikų švietimu, taip pat drąsino išsaugoti tą svarbią vietą, kuri čigonų bendruomenėse skiriama šeimai.

Galiausiai, paskutinę savo kalbos dalį popiežius Benediktas perskaitė romų kalba: „Nuoširdžiai jums dėkoju, kad atvykote į Romą, prie Petro Sosto, norėdami paliudyti savo tikėjimą ir meilę Bažnyčiai bei Popiežiui. Palaimintasis Zefirinas tebūnie jums pavyzdys kaip gyventi Kristui ir Bažnyčiai, kaip vadovautis artimo meilės įsakymu. Popiežius yra su jums visais ir kiekvieną iš jūsų atsimena maldoje. Viešpats telaimina jus, jūsų bendruomenes, jūsų šeimas ir jūsų ateitį. Viešpats teapdovanoja jus sveikata ir tepadaro jus laimingus. Pasilikite su Dievu! (jm)