Ispanas vysk. Jonas de Palafox paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju

Garbingąjį Dievo tarną vysk. Joną de Palafox (1600-1659) palaimintuoju paskelbė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas Amato. Jis popiežiaus Benedikto XVI vardu sekmadienį El Burgo de Osma katedroje, vidurinėje Ispanijoje, vadovavo beatifikacijos apeigoms.

Palaimintasis Jonas gyveno prieš keturis amžius, vyskupo pareigas ėjo Ispanijoje ir dabartinėje Meksikoje. Palaimintasis buvo sielų ganytojas, mistikas ir teologas, rašytojas, Karaliaus patarėjas ir ministras bei žymus reformatorius, kurio ganytojiškas uolumas pasižymėjo triūsiu, jo paties žodžiais, „ravėti blogį ir sodinti tai kas šventa ir gera“.

Ganytojo Naujojoje Ispanijoje pragyventas dešimtmetis (1639-1649) ženkliai prisidėjo prie dabartinės Meksikos Bažnyčios sielovados pradžios. Jis aplankė visas pagrindines Bažnyčios kolonijas, įvedinėjo tvarką diecezijos kunigų ir vienuolynų gyvenime, rūpinosi tikinčiųjų ugdymu, vykdė kultūrinius ir socialinius darbus, pastatė 44 bažnyčias, įskaitant katedrą.

Grįžęs į Ispaniją ganytojavo Osmos vyskupijoje (1654-1659) ir puoselėjo Oratorionų kunigo ir Triveneto vyskupo Ferruzzi įsteigtos Šventosios Kristaus mokyklos idėjas. Jis asmeniškai tapatinosi su mokyklos dvasiniu tikslu ugdyti visų tikinčiųjų tobulėjimą, atsižvelgiant į jų visuomeninę padėtį ir einamas pareigas.

Kai kurios pal. Jono dvasinės savybės atrodo net šiuolaikiškos. Jis garsėjo kaip vargšų ir atstumtųjų globėjas, Meksikos čiabuvių užtarėjas, kunigų rėmėjas, uoliai tarnavęs tikintiesiems, pamaldus, reiklus sau. Jis garsėjo kaip Amerikos čiabuvių ir jų teisių gynėjas. Sužinojęs, kaip jie skriaudžiami ir žeminami, Jonas de Palafox protestavo smerkdamas piktnaudžiavimą ir išnaudojimą. Anot beatifikacijos apeigoms vadovavusio kardinolo Amato, toks scenarijus primena daugelio mūsų laikų emigrantų būklę: jie dažnai patiria išnaudojimą, verčiasi menkais atlyginimais, neretai kenčia vienatvę ir atskyrimą nuo šeimos.

Palaimintasis ypač rūpinosi kunigų šventėjimu, jų teologine, kultūrine ir dvasine formacija. Vyskupas Palafox buvo įsitikinęs, kad pasauliečių dorybes ugdo kunigų pavyzdys. Anot palaimintojo, „tvarkingas ir tobulas kunigas sužadins šimtą dorų pasauliečių; priešingai, skandalingo elgesio dvasininkas prives prie tūkstančio pasauliečių nuopuolio“.

Beatifikacijos ceremonijoje dalyvavo daug Ispanijos ganytojų, vyskupų ir kardinolų, įskaitant Apaštališkąjį nuncijų Ispanijoje, vietos vyskupą ir Meksikos Bažnyčios ganytoją iš Puebla de Los Angeles vyskupijos, kuriai palaimintasis vadovavo septynioliktojo amžiaus viduryje.

Palaimintasis Jonas mirė išgarsėjęs kaip šventasis. Jo beatifikacijos byla buvo pradėta 1726 m. Pripažinus ispanų ganytojo herojiškas dorybes 2009 metais, Šventųjų skelbimo kongregacija po metų pripažino jo užtarimu įvykusį stebuklą ir gavo popiežius Benedikto XVI sutikimą skelbti palaimintuoju. (sk)