Kaip kasmet, pagrindinės iškilmės buvo surengtos toje vietoje, kur, pasak tradicijos,
Viešpats atsisveikino su mokiniais ir „debesis jį paslėpė nuo jų akių“ (Apd 1,9).
Ta vieta yra Alyvų kalno viršūnėje. Žengimo į dangų vietoje nuo seno stovėjo krikščionių
pastatyta koplyčia, kurią po kryžiaus žygių žlugimo Jeruzalę užėmę musulmonai pavertė
mečete. Tačiau pagal jau seną paprotį, Šeštinių iškilmės proga musulmonai šią nedidelę
šventovę užleidžia krikščionims.
Žengimo į dangų iškilmė prasidėjo vigilija
trečiadienio vakarą. Vidurnaktį Mišias Viešpaties žengimo į dangų vietoje aukojo apaštališkasis
nuncijus arkivyskupas Antonio Franco. Ketvirtadienio rytą Mišias aukojo Šventosios
Žemės pranciškonų kustodijos vadovo pavaduotojas kun. Artemio Vitores. Kitomis valandomis
paryčiais ir dieną Viešpaties žengimo į dangų liturgiją savo apeigomis šventė kitoms
Bažnyčioms priklausiantys vietiniai krikščionys – graikai ortodoksai, armėnai, koptai
ir sirai. (jm)