Į kokią Kroatiją keliauja Šventasis Tėvas?

Nors kroatų tauta ir krikščioniškoji bendruomenė savo istorijos pradžią nukelia į Romos imperijos laikus ir pirmuosius krikščionybės amžius, savarankiška Kroatijos valstybė susikūrė tik prieš 20 metų. Taip pat ir savarankiška bažnytinė hierarchija buvo įkurta tik po to, kai atsiskyrusi nuo byrančios Jugoslavijos susikūrė nepriklausoma Kroatijos valstybė.

Krikščionybės istorija

Krikščionybė dabartinę Kroatiją pasiekė antrajame amžiuje – labai sunkiais imperatoriaus Diokleciano vykdytų žiaurių persekiojimų laikais. Tačiau plataus masto evangelizacija įvyko tik septintame amžiuje. Prie to daug prisidėjo iš Dalmatijos, tai yra dabartinės Kroatijos teritorijos kilęs popiežius Jonas IV. Tuo metu Balkanų sritį evangelizavo ir lotynų apeigų misionieriai iš Romos, ir graikai iš Konstantinopolio. Rezultatas tas, kad iš tų pačių Balkanuose gyvenusių pietų slavų genčių susiformavo lotynų tradicijos slovėnų ir kroatų tautos, o bizantiškosios krikščionybės įtakoje gimė serbų tauta. Vėliau kroatų slovėnų katalikiškumą stiprino ir nuo protestantizmo įtakos saugojo jų žemių priklausymas katalikiškai Austrijos imperijai. Kai tuo tarpu pietinė Balkanų dalis atiteko Bizantiją sugriovusiai islamiškai turkų Osmanų imperijai.

Kaip kitur Europoje, taip ir Balkanuose, devynioliktajame amžiuje vyko labai intensyvūs nacionaliniai sąjūdžiai, suformavę moderniąsias slovėnų, kroatų, serbų tautas, beje, kaip ir kitur, nacionalistiškai tarpusavy susipriešinusias. Nepaisant nesutarimų, vis dėlto po Pirmojo pasaulinio karo pavyko sukurti federacinę Serbų, Kroatų ir Slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. pasivadino Jugoslavija. Buvo taip pat įkurta visai valstybei bendra katalikiška hierarchija.

Karo palikimas

Europoje žlungant komunistų režimams, subyrėjo ir komunistų prievarta palaikoma Jugoslavijos vienybė. 1991 m. Kroatija pasiskelbė nepriklausoma valstybe, tačiau dar ištisus keletą metų truko konfliktas su Serbija dėl abiejų tautybių žmonių gyvenamų teritorijų. Karo paliktos žaizdos jaučiamos dar ir šiandien. Dar ir šiandien daugelis žmonių neišsivadavę iš karo metų mąstysenos. Jiems slovėnai ir ypač serbai tebėra priešai.

Visai neseniai, prieš pusantro mėnesio, Tarptautinis tribunolas karo nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti nuteisė du kroatų generolus – Ante Gotoviną ir Mladeną Markačių. Nors teismas įrodė, kad abu generolai susitepę civilių žmonių krauju, ne vienam kroatui jie yra tautos didvyriai. Beje, kažką panašaus matome ir dalies serbų reakcijoje į generolo Mladičiaus suėmimą. Vienu žodžiu, dar reikia nemažai pasidarbuoti, kad nacionalizmą pakeistų pagarba ir artimo meile besiremiantis požiūris į kita kalba kalbantį, kitą tikybą išpažįstantį žmogų. Čia daug gali nuveikti katalikų Bažnyčia, kurios visuotinumas saugo ją nuo nacionalizmo.

Katalikų bendruomenė šiandien

Kroatijos vyskupų konferencija buvo įkurta 1993 m. Šiandien jai priklauso 24 lotynų apeigų vyskupai ir vienas graikų apeigų katalikų vyskupas. Šalyje veikia 5 arkivyskupijos ir 13 vyskupijų. Katalikų Bažnyčiai priklauso 90 procentų šalies gyventojų, t.y. apie 4 milijonai žmonių. Kunigų yra apie 2300, kunigystei besiruošiančių seminaristų – apie 400. Bažnyčia vadovauja keturioms dešimtims pradinių, vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų. Kroatijoje veikia penkios dešimtys katalikiškų vaikų namų ir trys dešimtys pagyvenusių žmonių globos namų.

Kaip ir kitur Europoje, Kroatijos visuomenė gerokai sekuliarizuota. Tam įtakos turi ir bendra kultūrinė padėtis, šiandien vyraujant tradiciškai krikščioniškose šalyse, ir dar neseno komunistinio ateizmo palikimas. Valstybinių mokyklų mokiniai gali lankyti tikybos pamokas. Šiuo metu tikybos pamokas lanko apie 93 procentai pradinių mokyklų ir apie 75 procentai vidurinių mokyklų mokinių, tačiau pastebima mažėjimo tendencija.

Kitas iššūkis Kroatijos Bažnyčiai – šeimų krizė ir su ja susijusios demografinės problemos. Šiuo metu išsiskiria maždaug kas ketvirta šeima ir skyrybų skaičius kasmet auga. Maždaug kas penktas vaikas gimsta ne santuokoje. Prieš 20 metų Kroatija turėjo beveik penkis milijonus gyventojų, dabar gyventojų skaičius nesiekia keturių su puse milijono. Kroatijos Bažnyčios pastangas rūpintis šeimų sielovada savo vizitu ketina paremti ir popiežius Benediktas XVI, nes kaip žinoma, vienas šio savaitgalio kelionės į Kroatiją tikslų yra dalyvavimas Nacionaliniame Kroatijos katalikiškų šeimų susitikime. (jm)