Arkivyskupas Zimowski. AIDS prevencija, gydymas ir rūpestis asmeniu

Savaitgalį Vatikane vyko konferencija apie AIDS, kurioje dalyvavo asmenys iš įvairių kovos su šia epidemija barų – medikai, mokslininkai, specializuotų organizacijų vadovai, taip pat Bažnyčios atstovai, veikiantys AIDS prevencijos ir gydymo srityje.

Konferenciją surengė Popiežiškoji sveikatos sielovados taryba. Jos pirmininkas arkivyskupas Zygmunt Zimowski išsamiame pranešime pristatė Bažnyčios požiūrį į AIDS epidemiją ir kovą su ja, pasiremdamas daugeliu mokslinių publikacijų.

Pasak jo, nuo pat AIDS epidemijos pasirodymo pradžios katalikų Bažnyčia skyrė dideles jėgas kovai su ja, pasinaudodama savo plačiu medicinos institucijų tinklu, kuris kai kurių neturtingų valstybių regionuose teikia vienintelę galimybę žmonėms gauti gydymo paslaugų.

Bažnyčia nuo pat pradžių stengėsi šią epidemiją suvokti globaliai. AIDS nėra tik individualus susirgimas. Dažnai šios ligos kaina yra izoliacija ir diskriminacija, ne tik fizinis, bet taip pat psichologinis ir moralinis degradavimas. Epidemijai pasiekus didelį mąstą, sudaužomi ne tik pavienių asmenų ir šeimų likimai, tačiau visa šalis sugriaunama.

Bažnyčia taip pat žvelgia ne tik į pasekmes, bet ir į prielaidas, ypač į klaidingą seksualinį elgesį, tiesiogiai susijusį su AIDS plitimu. Dėl to kova su AIDS turi ne tik medicininį, bet ir moralinį, vertybinį planą – epidemijos plitimas arba neplitimas priklauso ir nuo to, kaip atsakingai asmenys elgiasi vienas su kitu.

Iš kitos pusės, kovos su AIDS strategijos taip pat priklauso nuo to, kaip suvokiama etika ir moraliniai principai. Arkivyskupas Zimowski paminėjo tris skirtingas pasaulėžiūras.

Liberaliai etikai svarbiausia yra asmens autonomija ir laisvė. Viskas, ko laisvai trokštama ir kas nekenkia kitų laisvei, yra priimtina ir leistina. Šis požiūris teisingai akcentuoja, kad moralinis aktas visada turi būti laisvas. Tačiau jo trūkumas yra tas, kad jis atsietas nuo tiesos, nuo turinio, nuo tikslo. Svarbiau už turinį yra veiksmo forma. Akto moralumas priklauso ne nuo to, kad pasirenkama daryti objektyviai gerą dalyką, o tai, kad pasirenkama nuoširdžiai. Tačiau taip nesunkiai ateinama prie neatsakingos laisvės.

Pragmatinė etika vadovaujasi principu – gera yra tai, kas naudinga visiems ar kuo didesniam skaičiui žmonių už kuo mažesnes sąnaudas. Ir čia moralinis aktas yra atsiejamas nuo tiesos.

Bažnyčiai artimiausia yra personalistinė etika, kuri laisvę suvokia ne kaip laisvę nuo kažko, o kaip laisvę daryti kažką atsakingai ir teisingai. Ši etika klausia – ar šis veiksmas padės žmogui tapti labiau žmogumi?

Šie požiūriai, kaip minėta, įtakoja kovos su AIDS būdus. Pavyzdžiui, liberali ar pragmatinė etika labiau orientuosis į techninius sprendimus, į kainos ir naudos principą, tačiau mažiau domėsis asmens elgesio turiniu. O personalistinė etika akcentuos būtent pastarąjį dalyką.

Remiantis šiuo požiūriu, Bažnyčia tvirtina, kad vienas iš AIDS plitimo motyvų yra neatsakingas asmens, taip pat visos bendruomenės seksualinis elgesys. Todėl kovojant su epidemija, svarbu ne tik rūpintis vaistais, techniniu gydymo aspektu, bet keisti lytinį elgesį. Žinoma, tai sunkesnis kelias, bet taip pat žmoniškesnis, atitinkantis žmogaus asmens turtingumą ir išteklius.

Kurį laiką toks požiūris buvo laikomas nerealistiniu, utopiniu, buvo labiau orientuojamasi į medicininę ir techninę kovos su AIDS pusę. Tačiau jau susikaupė daug duomenų, kurie rodo, kad šis kelias yra konkretus ir efektyvus. Pirmiausia tai Ugandos pavyzdys, kuriuo jau seka ir kitos Afrikos šalys. Uganda jau seniai pradėjo vykdyti kampanijas, kuriomis skatinama laikytis skaistybės iki stabilios santuokos, o vėliau poros ištikimybės, ar bent jau sumažinti seksualinių partnerių skaičių, taipogi pavėlinti jaunuolių lytinio gyvenimo pradžią. Ši strategija pasirodė esanti veiksminga ir davė išties gerų rezultatų. Prezervatyvų veiksmingumas nesuabsoliutinamas. Žinoma, jis yra patikrintas, tačiau, viena vertus, ne šimtaprocentinis ir todėl, antra vertus, rizikuoja sukurti visiško saugumo iliuziją bei pateisinti tą patį lytinio gyvenimo stilių, dėl kurio AIDS taip greitai ir plačiai plito.

Arkivyskupas Zimowski taip pat minėjo pastarųjų kelerių metų tyrimus, kurie įtikinamai rodo, jog antiretrovirusiniai vaistai yra efektyvi kovos prieš AIDS priemonė. Laiku pradėjus gydymą, ligos vystymasis sustabdomas, užsikrėtusysis gali gyventi lytinį gyvenimą, net susilaukt palikuonių. Todėl reikia darbuotis, kad antiretrovirusiniai vaistai būtų plačiai ir lengvai prieinami visame pasaulyje. (rk)