Nauja studija apie nepilnamečių išnaudojimo JAV katalikų Bažnyčioje priežastis ir kontekstą

Į viešumą iškilę nepilnamečių išnaudojimo atvejai sukrėtė visą Bažnyčią, sumenkino jos tikėtinumą plačiosios visuomenės akyse. Atsakant į šį skandalą, kuris, kaip pabrėžė Benediktas XVI, pirmiausia kyla iš nuodėmės pačios Bažnyčios viduje, o ne dėl išorinio priešiškumo, jau žengta daug žingsnių, kad teisingumas būtų atstatytas, su aukomis susitaikyta, užkirstas kelias galimiems naujiems išnaudojimo atvejams.

Vis dėlto, nors apie išnaudojimus daug kalbėta ir rašyta žiniasklaidoje, išsamių mokslinio profilio studijų apie nepilnamečių išnaudojimą katalikų Bažnyčios kontekste yra nedaug, vos kelios. Neretai apie lytinį išnaudojimą kalbama remiantis tik individualiomis prielaidomis, spėlionėmis, vienu ar keliais atvejais, o ne sistemingomis studijomis.

Viena iš tokių – 2004 metais John Jay koledžo, vienos iš autoritetingiausios akademinės institucijos kriminologijos srityje Jungtinėse Valstijose, paskelbta ataskaita apie išnaudojimo atvejus JAV katalikų Bažnyčioje nuo 1950 iki 2002 metų. Ataskaita buvo užsakyta JAV vyskupų, tačiau vykdoma nepriklausomai paties koledžo ekspertų.

Šios ataskaitos apibendrinti duomenys yra gerai žinomi: per 52 metus nuo išnaudojimo nukentėjo mažiausiai 10 667 nepilnamečių, berniukų ir mergaičių. Išnaudotojais įvardinti 4392 kunigai, diakonai, vienuoliai. Turint galvoje, kad per tą laiką būta iš viso apie 109 000 kunigų, išnaudotojai sudaro šiek tiek virš 4 procentų. Išnaudojimo aktų pobūdis – nuo pornografijos rodymo iki prievartos.

2006 metais JAV katalikų vyskupų konferencija John Jay koledžo paprašė atlikti dar vieną nepriklausomą studiją, šį kartą apie nepilnamečių išnaudojimo priežastis ir kontekstą. Po penkerių metų paruošta apie 150 puslapių ataskaita.

Jos išvados nesutampa su kai kuriais plačiai paplitusiais stereotipais ir nuomonėmis. Pirmiausia su ta, kad nepilnamečių išnaudojimas sutampa su pedofilija. Pastaruoju terminu nusakomas seksualinis potraukis lytiškai nesubrendusiems vaikams, priskiriamas prie mentalinių sutrikimų. Joh Jay koledžo tyrėjai pedofilijai priskyrė šiek tiek virš penktadalio visų išnaudojimų atvejų. Tuo tarpu likusiais beveik aštuoniasdešimt procentų atvejų kaltieji atsakingi už nepilnamečių išnaudojimą, tačiau jie nepriskirtini prie pedofilų. Dar kitais atvejais yra skirtumų tarp civilinės teisės normų arba tarp kanonų teisės ir civilinės teisės. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose lytinio gyvenimo laisvė pripažįstama nuo 16 metų. Čia dvasininko santykiai su tokio amžiaus asmeniu nebūtų laikomi „nepilnamečio išnaudojimu“. Tačiau būtų laikomi kitur, kur amžiaus kartelė yra aukštesnė. Kanonų teisėje nepilnamečiu vadinamas bet koks asmuo iki 18 metų.

Kita paplitusi nuomonė, turint galvoje, kad lytiškai išnaudotų berniukų skaičius yra didesnis už mergaičių, yra ta, kad į išnaudojimą buvo labiau linkę dvasininkai su homoseksualia orientacija. Tačiau dabartinės ataskaitos rengėjų požiūriu statistiniai duomenys to nepatvirtina. Daugiausia išnaudojimų atvejų buvo šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, o nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio išnaudojimų skaičius pradeda ženkliai mažėti. 2009 metais buvo nustatyti devyni tikėtini skundai dėl išnaudojimo. Žinant, kad katalikiškose švietimo institucijose mokosi keli milijonai vaikų ir kad JAV kasmet į teismus keliauja tūkstančiai bylų dėl nepilnamečių lytinio išnaudojimo mokyklose ar jaunimo aplinkose, kovos prieš lytinius išnaudojimus rezultatai aiškūs. Tačiau John Jay ekspertų nuomone, tai nesusiję su homoseksualumu. Jie argumentuoja, jog būtent tuo periodu, kai išnaudojimų atvejų pradėjo mažėti, į kunigystę priimtų homoseksualios orientacijos žmonių daugėjo. Pasak jų, didesnis aukų skaičius tarp berniukų paaiškinamas paprasčiausiai tuo, kad dvasininkai daugiau dirbo su jais ir turėjo daugiau išnaudojimo galimybių.

Ataskaitoje taip pat nepatvirtinta daugelio minima sąsaja tarp kunigų celibato ir lytinio išnaudojimo. Išnaudojimo atvejų gausu tarp žmonių, kurie celibato prievolės neturi.

Tad kokios lytinio nepilnamečių išnaudojimo priežastys? Pasak JAV tyrėjų, labiausiai jos sietinos su prasta dvasininkų žmogiška formacija ir su kultūriniu laikotarpiu. Blogai paruošti, pakankamo emocinio stabilumo neturintys dvasininkai nepajėgė atlaikyti kasdienio streso ir XX amžiaus šeštojo/septintojo dešimtmečio socialinių kataklizmų bei seksualinės revoliucijos įtakos. Kitaip tariant, daugeliu atveju vargu ar buvo galima iš individualių asmens savybių nustatyti potencialų lytinį išnaudotoją. Daugeliu atvejų išnaudotojai dvasininkai neišsiskyrė iš kitų kokiomis psichologinėmis savybėmis, patologijomis, asmeninėmis istorijomis. Daug išnaudojimo atvejų įvyko dėl stresinės situacijos, individualaus silpnumo ir realios galimybės kombinacijos.

Galiausiai galima paminėti, kad John Jay koledžo ataskaitoje gerai įvertinamos katalikų Bažnyčios pastangos suprasti ir kovoti prieš nepilnamečių išnaudojimą. Viena vertus, jokia kita organizacija, religinė ar sekuliari, nesiėmė tokių studijų. Dėlto, beje, kol kas techniškai neįmanoma atlikti palyginamųjų studijų tarp išnaudojimo katalikiškose ir kitose aplinkose. Antra vertus, per katalikų Bažnyčios tragišką patirtį visuomenė įsisąmonina visuotinai egzistuojančią problemą. (rk)