Popiežiaus bendroji audiencija. Abraomo malda.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI tęsė prieš porą savaičių pradėtą katechezę apie maldą. Po pirmųjų dviejų įvadinių šio naujo ciklo atkarpų, šį kartą buvo komentuojamas konkretus biblinis užtarimo maldos pavyzdys - Pradžios knygoje aprašytos Abraomo pastangos išgelbėti Sodomos ir Gomoros gyventojus.

Pradžios knygos 18 skyriuje pasakojama, - kalbėjo popiežius, - kad Sodomos ir Gomoros gyventojų niekšybės buvo pasiekusios tokį laipsnį, kad tik Dievo įsikišimas galėjo atkurti teisingumą ir tik miesto sunaikinimas galėjo užkirsti kelią blogiui. Ir štai čia įsiterpia Abraomas su savąja užtarimo malda. „Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ (23-25). Šiais drąsiais žodžiais Abraomas reikalauja, kad Dievas nebūtų beatodairiškas baudėjas, kad nesivadovautų kolektyvinės atsakomybės principu ir nebaustų teisiųjų kartu su neteisiaisiais. Jei mieste yra teisių žmonių, su jais nevalia elgtis kaip su nusikaltėliais. Taip negali elgtis Dievas, kuris yra teisingas teisėjas.

Jei atidžiau žvelgiame į skaitomą tekstą, matome, - tęsė popiežius, - kad Abraomo prašymas dar didesnis – jis nori išgelbėti ne tik teisiuosius, bet visą miestą. Sakoma, kad mieste gyvena galbūt penkiasdešimt teisiųjų, bet siekiama išgelbėti ne tik tuo penkiasdešimt, bet „tą vietą“, visą miestą. Tai jau nauja teisingumo idėja. Žmogiškasis teisingumas tenkinasi kaltųjų nubaudimu. Dieviškojo teisingumo tikslas – perkeisti nusidėjėlį, grąžinti jį į tiesos kelią ir išgelbėti. Šito prašo Abraomas miesto gyventojams ir šis jo maldavimas remiasi įsitikinimu, kad Dievas yra gailestingas.

Sodoma didelis miestas. Ir Dievas pasirodys esąs didžiai gailestingas jei dėl penkiasdešimties teisiųjų pasigalės visų miesto gyventojų. Dievas sutinka pasigailėti viso miesto jei jame atsiras bent penkios dešimtys teisiųjų. Tačiau, kaip žinome, Abraomo užtarimo malda tuo nesibaigia, jis vis mažina ir mažina tą minimalų teisiųjų skaičių – keturiasdešimt, trisdešimt, dvidešimt, o galiausiai dešimt. Ir mažėjantis skaičius kartu vis labiau byloja apie Dievo gailestingumą didybę. Dievas išklausys Abraomo maldą ir dėl dešimties žmonių. Dievas nenori nusidėjėlio mirties. Šitas Dievo troškimas maldoje tampa ir žmogaus troškimu. Abraomo dialogas su Dievu tęsiasi, eina vis gilyn, tuo pačiu atskleisdamas ir Dievo gailestingumo gelmes. Vis mažiau reiškia teisiųjų gyventojų skaičius, vis daugiau – Dievo gailestingumas.

Vis dėlto, kaip žinome, tos derybos su Dievu pasiekusios dešimties teisiųjų skaičių sustoja. Tekste nepaaiškinta, kodėl Abraomas nebandė dar sumažinti minimalaus skaičiaus. Gal šiuo atveju dešimt asmenų buvo pati mažiausia žmonių bendruomenė, vienos šeimos nariai. Pagaliau ir šiandien judaizme bendruomeninei maldai reikia bent dešimties žmonių. Sodomoje ir Gomoroje neatsirado nė dešimties teisiųjų ir miestai buvo sunaikinti. Neatsirado to paties mažiausio ir gležniausio gėrio daigo, kurio būtų pakakę, kad gėris Dievo akyse atsvertų blogį. Žinome, kad Dievo gailestingumas jo tautos istorijoje pasieks dar didesnį mastą. Jeremijo lūpomis gailestingasis Dievas sakys: „Paklajokite Jeruzalės gatvėmis, žvalgykitės ir stebėkite! Ieškokite jos aikštėse, ar rasite žmogų – bent vieną žmogų, vykdantį teisingumą ir ieškantį teisybės, idant galėčiau jai atleisti!“ (5,1).

Brangieji broliai ir seserys, - sakė popiežius baigdamas katechezę, - mūsų tikėjimo tėvo Abraomo malda temoko mus atverti širdis beribiam Dievo gailestingumui, temoko mus kasdienėje mūsų maldoje prašyti visos žmonijos išganymo, prašyti ištvermingai ir pasitikint Dievo meile. (jm)