Gegužė 15 dieną sukanka dar vieneri metai nuo popiežiaus Leono XIII socialinės enciklikos
„Rerum Novarum“ paskelbimo 1891 metais. Su šia enciklika buvo pradėta nauja Bažnyčios
ir popiežių mokymo atšaka, vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Žinoma, jos elementų
gausu ir ankstesniuose dokumentuose, Bažnyčios Tėvų raštuose. Tačiau pirmą sykį socialinės
temos popiežiaus buvo nagrinėtos organiškai ir sistemingai.
Leonas XIII reagavo
į savo laiko didžiąsias ekonomines ir socialines problemas, palietusias ir Bažnyčios
gyvenimą. „Rerum Novarum“ kalbėjo, remiantis evangeliniais principais, apie darbininkų
problemas, svarstė apie gerą ir teisingą tvarką, apie santykius su darbdaviais, apie
nuosavybę. Tai nėra konkretūs problemų sprendimo receptai, tačiau veikimo gairės.
Leonas XIII taip pat norėjo pateikti alternatyvą tuometinėms socializmo ir komunizmo
doktrinoms, kurios, sublokuotos su ateizmu, tolino darbininkus nuo Bažnyčios.
„Rerum
Novarum“ jubiliejai tapo simbolinėmis progomis kitiems popiežiams skelbti enciklikas,
kuriose pratęsiamas ir gilinamas Bažnyčios socialinis mokymas, tuo pat metu pagerbiama
šios pirmosios socialinės enciklikos vertė. 40-ųjų enciklikos išleidimo metinių proga,
1931 metų gegužės 15, Pijus XI išleido encikliką „Quadragesimo anno“. Pažodžiui tai
ir reiškia – „Keturiasdešimtieji metai ...“. Šioje enciklikoje svarstoma apie socialinę
tvarką, po I pasaulinio karo. Praėjus 100 metų, 1991 metais Jonas Paulius II paskelbė
savo encikliką „Centesimus annus“ – „šimtieji metai“. Joje kalbama apie socializmą
ir kapitalizmą šaltojo karo pabaigos eroje. (rk)