Sirija kryžkelėje. Alepo vyskupo mintys

Sirija dabar yra kritinė šalis arabų pasaulyje, po įvykių Tunise ir Egipte, Jemene ir Libijoje. Prezidento Basharo Assado režimas susiduria su stiprių jėgų kombinacija šalies viduje ir išorėje. Galimybė, kad jis žlugs yra reali, - rašo Rami Khouri, Sirijos kaimyno Libano dienraščio „The Daily Star“ apžvalgininkas. Pasak jo, remiantis nesenų protestų arabų pasaulyje stebėjimu, po šešių savaičių protestų Sirija įžengė į lemiamą laiką: arba režimas žlugs, arba protestų jėga išsisems ir režimas, galbūt šiek tiek persitvarkęs, valdys dar ilgus metus. Bet kuris scenarijus paveiks visų regiono veikėjų santykius: arabų-Izraelio, arabų-Irano, arabų-Vakarų ir pačių arabų tarpusavio santykius.

Katalikų portalas „terrasanta.net“ kalbino chaldėjų vyskupą Atoine Audo, jėzuitą, Alepo vyskupijos Sirijoje ganytoją nuo 1992 metų.

Vyskupo nuomone, protestai nėra tokie masiški, kariuomenės elgesys juos malšinant nėra toks ciniškas ir kruvinas, kaip kad galima pamanyti, žiūrint tarptautinių žinių reportažus apie situaciją Sirijoje, nors ir tiesa, kad per pastaruosius du mėnesius žuvo apie 450 civilių. Tačiau objektyvumas reikalauja pridurti, kad kelias savaites saugumo pajėgos susilaikė nuo prievartos, nepaisant to, kad buvo nužudytų ir tarp policininkų ir tarp kareivių, išpuolių prieš valdžios institucijas. Tad saugumo pajėgų prievarta turi ne tik kontrolės, bet ir savigynos aspektą.

O štai Alepo mieste yra ramu, - teigė chaldėjų vyskupas. - Miesto žmonės parodė didelę išmintį. Niekas nenori šalies griovimo, nenori to, kas vyksta Irake ir kitur. Dauguma tiki, kad reformos yra pasiekiamos taikiu būdu. Sirai supranta situaciją, yra gerai informuoti. Didžioji dalis sirų, tarp jų ir krikščionys, vyskupo nuomone, yra „už“ ar bent jau ne „prieš“ prezidento Assado režimą.

Pasak vyskupo Audo, kompleksyvus Sirijos vertinimas yra pozityvus – bent du dešimtmečius šalies gyvenimą lydėjo stabilumas, veikia nebloga švietimo sistema, kultūros lygis pakankamai aukštas, žmonių mentalitetas atviras. Sirai, nepaisant didelio etninio ir religinio skirtingumo, yra savo šalies patriotai, turi nacionalinę savimonę, skirtingai, pavyzdžiui, nuo Libijos, kurios visuomenę sudaro gentiniai klanai. Žinoma yra problemų, kurios yra tikrai realios. Tačiau ne visos jos priskirtinos režimui. Antai, pastaruoju laiku išaugusi bedarbystė tarp jaunimo buvo pasaulinės krizės pasekmė.

Vyskupas skeptiškai vertino tarptautinės karinės intervencijos idėją. Tokios demokratijos, tokio teisingumo ir laisvių, kurios dabar po tarptautinės intervencijos yra Irake, mes nenorime, - sakė jis.

Daug Sirijos situacijos apžvalgininkų paminėjo pavojų, jog protestai ir režimo žlugimas gali sudaryti progą aktyviai veikti arba į valdžią ateiti ekstremistinėms islamo jėgoms, o tai pirmiausia smogtų religinėms mažumoms, tarp jų krikščionims. Tiesa, kad Assado režimas yra karinis ir nedemokratinis. Bet tuo pat metu jis užtikrino tam tikrą stabilumą ir pasaulietiškumą. Antai, krikščionių mažuma, sudaranti apie 10 procentų šalies gyventojų, iki šiol naudojosi pakankamai plačia religine laisve.

Libano politologas Habib Malik baiminasi, panašiai kaip ir chaldėjų vyskupas Audo, kad Sirijos režimo nuvertimas vietoj demokratijos ir laisvių gali atverti duris daug blogesniam scenarijui, su pavojingomis pasekmėmis mažumoms.

Pasak jo, jei būtų surengti demokratiniai rinkimai, nereikia užmiršti, kad dauguma gyventojų yra musulmonai sunitai, o islamas nepasižymi stipria mažumų apsaugos tradicija. Dar blogiau būtų, jei lyderystę reformose perimtų radikalios islamo grupės. Tikėtina, kad jos siektų patekti į valdžią per rinkimus, o kartą tai pasiekusios, demokratinį procesą „užšaldytų“ ir sukurtų savo diktatūrą. (rk)