Sirijos patriarchas. Chaoso ir fundamentalizmo baimė

Antiochijos melkitų patriarchas Grigalius III Laham žinių agentūrai „Asianews“ komentavo situaciją Sirijoje, kur įsiliepsnojo sukilimai prieš valdantįjį režimą, kurio viršūnėje yra prezidentas Bashar al-Assad, šias pareigas 2000 metais „paveldėjęs“ iš savo tėvo, savo ruožtu valdžiusio šalį tris dešimtmečius.

Neramumai prasidėjo šių metų sausio pabaigoje, kai per visą šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regioną nusirito protestų banga. Daug kur ši banga, rodos, jau nurimo, tačiau Sirijoje padėtis kita – kasdien susirėmimai tarp protestuotojų ir kariuomenės ar saugumo pajėgų vis aršesni, žuvusių skaičius išaugo iki pusės tūkstančio, tačiau pabaigos dar nematyti.

Į klausimą apie tai, kaip krikščionys Sirijoje supranta padėtį, patriarchas atsakė, jog Bažnyčios ir krikščionių bendruomenės su susirūpinimu laukia ateities, kokia ji bus. Praeityje, kiekvieną sukilimą Artimuosiuose Rytuose lydėdavo krikščionių emigracija į Europą, Australiją ar Ameriką. Neramu, kad panašiai nutiks ir šį kartą. Beje, ir kai kurie musulmonų autoritetai baiminasi to paties ir prašo saugot krikščionis.

Laimei, iki šiol sukilimai neturėjo jokio konfesinio, krikščionių-musulmonų konflikto aspekto. Dar daugiau, per manifestacijas nemažai jaunų musulmonų apsiėmė budėti prie krikščionių namų, kad sustabdytų kriminalinius veiksmus, jei tokių būtų.

Krikščionys, gedėdami dėl žuvusių ir užjausdami jų šeimas, Didžiąją Savaitę ir Velykas atšventė santūriai, be procesijų, muzikos ir viešų iškilmių.

Pasak melkitų patriarcho, krikščionys bando būti tarpininkaujančia šalimi. Jis pats asmeniškai pasiuntęs laiškus penkiolikos valstybių Europoje, Azijoje, Amerikos kontinentuose vadovams, prašydamas padėti išspręsti dabartinį konfliktą nekruvinu būdu.

Jo požiūriu, sunku susidaryti vienodą nuomonę apie protestuojančius. Viena vertus, tai jaunimas, kuris nori socialinių ir ekonominių problemų sprendimo. Tačiau yra žinių apie grupes, kurios tarsi provokuoja saugumo pajėgas atsakyt kuo šiurkščiau, manifestantus kažkokiu būdu pasiekia ginklai. Tačiau kuo kariuomenė šiurkščiau atsako, tuo patogiau reikalaut valdžios atsistatydinimo tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Yra sakančių, kad tarp manifestantų atsiranda kriminalinių nusikaltėlių ir musulmonų ekstremistų, besišaukiančių šventojo karo. Dėlto baiminamasi, kad leidus prievartai dar labiau įsiliepsnot, laukia chaosas.

Savo laiškuose politikams, pridūrė patriarchas, jis minėjo Palestinos - Izraelio konfliktą, nes visi dalykai Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai ar netiesiogiai su tuo susiję: politinės pusiausvyros, spaudimas, emigracija, fundamentalizmas, prievarta. Ilgalaikė regiono taika neįmanoma be šio konflikto sprendimo.

Taikai gali padėti ir krikščionių bei musulmonų dialogas, - pabrėžė patriarchas Grigalius. Jei visi krikščionys arabai emigruos, arabų pasaulis gali suislamėti pagal kraštutinę versiją, Vakarus regėdamas kaip oponentą.

Paprašytas įvertinti Assadų šeimos valdymą, melkitų patriarchas sakė, kad neabejotinai per pastaruosius 40 metų šalis žengė gigantiškus žingsnius žemės ūkio, švietimo, ekonomikos srityse, sukurta daug darbo vietų. Mažiau pažangos politinėje srityje. Tačiau kasdienis žmonių gyvenimas jaučiamai pagerėjo. Taip pat ir religijos laisvė gerbiama – prieš keletą mėnesių, su vyriausybės pritarimu, jis galėjo surengti didelį regiono krikščionių susitikimą, kuriame dalyvavo pusketvirto tūkstančio žmonių. (rk)