Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (23): „Orientalium Ecclesiarum”

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Daug amžių bandyta „lotyninti“ krikščioniškuosius Rytus. Susirinkimas ryžtingai pasipriešino tokiems ketinimams, aiškiai sakydamas, kad Rytų katalikai „gali ir turi laikytis savo teisėtų liturginių apeigų bei drausmės, ir pakeitimų čia nederėtų daryti, nebent dėl tikros ir organiškos jų raidos“ (n. 6). Dekretas dėl Rytų Bažnyčių pabrėžia, kad jos yra labai svarbus visuotinės Bažnyčios turtas.

Susirinkimas reiškia viltį, kad vienybę su Romos Vyskupu užmezgusios Rytų Bažnyčios skatins vienybę su visais krikščionimis ir ypač su gyvenančiais rytuose. Deja, neretai jų vaidmuo suprantamas visiškai priešingai – į katalikiškas Rytų Bažnyčias ortodoksų Bažnyčios kartais žiūri, ne kaip į ekumeniniam bendravimui padedančius tiltus, bet kaip į Trojos arklius.

Dekrete „Orientalium Ecclesiarum“ kalbama apie įvairias konkrečias bendradarbiavimo galimybes. Viena jų liečia Velykų šventę. Ten, kur tame pačiame regione ar toje pačioje valstybėje gyvena Rytų ir Vakarų apeigų katalikai, jie Velykas galėtų švęsti tą patį sekmadienį. Tai iš tiesų labai aktualus raginimas, nes lig šiol skirtingų apeigų besilaikantys krikščionys taip ir neįstengia susitarti tą pačią dieną švęsti Velykas.

Pernai Romoje vyko Artimųjų Rytų Bažnyčioms skirtas Vyskupų Sinodas, svarbus visiems Rytų tradicijos krikščionims. Tame regione gyvenantys krikščionys neturi visiškos religinės laisvės. „Šios erdvės praplėtimas, - sakė Benediktas XVI, - visoms religinėms bendruomenės suteiktų daugiau laisvės išpažinti savo tikėjimą ir pagal jį gyventi“. Reikia taip pat daryti viską kas įmanoma, kad būtų sustabdyta persekiojamų krikščionių emigracija iš Artimųjų Rytų.