Benediktas XVI apie Joną Paulių II: „Jis man padeda būti arčiau Viešpaties“

Jono Pauliaus II beatifikacijos išvakarėse primename popiežiaus Benedikto XVI interviu Lenkijos televizijai 2005 m. rudenį. Pokalbį su Benediktu XVI Lenkijos televizija perdavė tų metų spalio 16-ąją, minint Jono Pauliaus II išrinkimo metines. Tuo metu taip pat jau buvo žinoma apie Benedikto XVI ketinimą apsilankyti Lenkijoje.

Su popiežiumi Benediktu XVI apie Joną Paulių II kalbėjosi lenkų televizijos katalikiškųjų laidų redakcijos vedėjas, anksčiau dirbęs ir Vatikano radijo lenkų redakcijoje, t. Andrzej Majewski SJ. Pokalbio pradžioje buvo kalbama apie svarbiausius Jono Pauliaus II pontifikato bruožus.

* * *

Sakyčiau, galima išskirti du dalykus: vienas – ad extra – nukreiptas į pasaulį, kitas – ad intra – į Bažnyčią, - sakė Benediktas XVI. Kalbant apie pasaulį, man atrodo, kad Jonas Paulius II savo kalbomis, savo asmenybe, savo laikysena, savo gebėjimu įtikinti, sužadino naują atidumą moralinėms vertybėms, tikėjimo svarbai pasaulyje. Atsivėrė naujos galimybės, buvo paskatintas didesnis dėmesys religinėms problemoms, religinės dimensijos žmoguje būtinumui, o visų pirma neįsivaizduojamai išaugo Romos Vyskupo vaidmuo. Visi krikščionys, net ir tie, kurie nepripažįsta Petro Įpėdinio, jame pradėjo matyti visos krikščionijos atstovą. Nieks kitas kaip jis taip garsiai nekalbėjo visų krikščionių vardu. Jis labiau už kitus sugebėjo iškelti krikščionybę viso pasaulio akivaizdon. Ir ne vien krikščionims, bet ir kitoms religijoms, jis buvo didžiųjų žmonijos vertybių skelbėjas. Reikia taip pat pabrėžti, - kalbėjo Benediktas XVI, - jog jis sugebėjo išugdyti dialogo atmosferą tarp didžiųjų religijų ir supratimą, kad visi drauge esame atsakingi už pasaulį bei kad smurtas ir religijos yra nesuderinami dalykai, kad visi privalome ieškoti kelių, vedančių į taiką, būdami visi kartu atsakingi už žmonijos likimą.

Dabar pažvelkime į Bažnyčios situaciją, - kalbėjo Benediktas XVI 2005 m. duotame interviu. Aš manau, kad Jonas Paulius II visų pirma sugebėjo sužadinti jaunimo entuziazmą Kristui. Tai naujas dalykas, ypač jeigu prisimename 1968-ųjų ir aštuntojo dešimtmečio jaunimą. Tik žmogus su tokia charizma galėjo priartinti jaunimą prie Kristaus, prie Bažnyčios, sudominti didžiulės atsakomybės reikalaujančiomis vertybėmis; tik jis galėjo mobilizuoti viso pasaulio jaunimą ieškoti Dievo ir Kristaus meilės. Bažnyčioje jis sugebėjo atnaujinti meilę Eucharistijai. Jis paskatino naują Dievo Gailestingumo suvokimą, labai pagilino Bažnyčios meilę Dievo Motinai, ragino mus giliai asmeniškai išgyventi tikėjimą ir, tuo pat metu, veiksmingai jį liudyti. Reikia taip pat paminėti visiems puikiai žinomą jo įtaką 1989 metais pasaulyje įvykusiems didiesiems pasikeitimams, vadinamojo realaus socializmo žlugimui.

Kalbant apie Jono Pauliaus II palikimą, būtinai reikia paminėti dokumentus, kurių daugybę jis mums paliko – keturiolika enciklikų, daug Apaštališkųjų laiškų ir kitų dokumentų – visa tai yra labai turtingas palikimas, kurį Bažnyčia dar nepakankamai įsisavino. Dėl to aš esu įsitikinęs, - kabėjo Benediktas XVI prieš jau daugiau kaip penkerius metus, - kad mano svarbiausia misija yra ne skelbti daug naujų dokumentų, bet rūpintis, kad mano pirmtako paskelbti dokumentai būtų gerai asimiliuoti, nes jie yra labai turtingas lobis, jie yra autentiška Vatikano II Susirinkimo interpretacija. Žinome, kad Jonas Paulius II buvo Susirinkimo žmogus, kad savo sieloje buvo gerai įsisavinęs Susirinkimo dvasią ir raidę ir kad savo tekstais jis mums padeda geriau suprasti ko iš tiesų Susirinkimas norėjo ir ko nenorėjo. Jis mums padeda būti tikra mūsų laikų ir ateities Bažnyčia.

Klausiamas apie asmenį ryšį su savo pirmtaku, Benediktas XVI atsakė, kad Jonas Paulius II jam visada buvo artimas savo tekstais: aš jį girdžiu, aš matau jį kalbant, aš galiu nuolatos kalbėtis su juo, nes šiais savo žodžiais jis visuomet yra su manimi. Aš žinau daugelio jo dokumentų kilmę, atsimenu ilgus pokalbius su juo apie vieną ar kitą tekstą. Ir dabar galiu tęsti tą dialogą su Šventuoju Tėvu. Žinoma, šitas artumas, tai ne tik bendravimas per tekstus, bet asmeniškas bendravimas. Iš tų tekstų aš girdžiu ir jaučiu patį Joną Paulius II. Žmogus, kuris išeina pas Viešpatį, nuo mūsų nenutolsta. Aš vis labiau jaučiu, kad žmogus išėjęs pas Viešpatį, tampa man dar artimesniu. Jaučiu, kad būdamas pas Viešpatį jis yra dar arčiau manęs ir aš esu arčiau Viešpaties. Jis ir man padeda būti arčiau Viešpaties, padeda įsigilinti į savo maldos ir meilės Viešpačiui atmosferą, į meilę Dievo Motinai. Aš prašau, kad jis savo maldomis mane užtartų. Taigi, yra nuolatinis dialogas, nuolatinis artumas, kitoks, naujas, dar gilesnis, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI 2005 m. spalio mėnesį.