Arabų pavasaris ir krikščionys

Jeruzalės Lotynų patriarchas Fouad Twal Šventosios Žemės katalikų spaudai duotame interviu iš savo bendruomenės perspektyvos komentavo pastarojo meto įvykius Šiaurės Afrikoje ir kitose arabų šalyse.

Viena vertus, mes džiaugiamės šiuo jaunimo sąmoningumo ir atsakomybės proveržiu, - kalbėjo patriarchas, - džiaugiamės, kad jaunimas nori savąjį likimą paimti į savo rankas. Šis judėjimas nesitapatina nei su kuria nors politine jėga, nei su religija. Jaunimas sugebėjo įveikti baimę – policijos, saugumo pajėgų, kalėjimo baimę. Galima net sakyti, kad baimė perėjo į kitą stovyklą. Dabar valdantieji bijo šitų jaunimo masių, šito pabundančio naujo sąmoningumo. Bažnyčia irgi visą pastarąjį laiką reikalavo daugiau demokratijos, daugiau laisvės ir orumo savo tautai. Savo, kaip patriarcho, pirmojoje kalboje sakiau, jog stengsiuos daryti viską, kad būtų vengiama šališkumo tiek religinėje, tiek ir politinėje sferose. Tačiau, antra vertus, - sakė patriarchas, - reikia pripažinti, kad kol kas nelabai aišku kur šitie nauji judėjimai veda. Nieks nežino kas gali nutikti ateityje. Tad belieka tikėtis, kad jie tikrai pasitarnaus bendram gėriui.

Ir krikščionys neturi būti pasyvūs ir tik šiuos judėjimus stebėti iš šalies. Kaip buvo pasakyta pernai spalio mėnesį vykusiame Sinode, krikščionys turi jaustis šimtaprocentiniais savo šalių piliečiais kartu su broliais musulmonais. Jei šie judėjimai siekia bendro gėrio, juose turi dalyvauti ir krikščionys.

Žinoma, reikia atsižvelgti ir į kiekvienos šalies vidaus gyvenimo ypatumus,- sakė arkivyskupas Fouad Twal. Jeruzalės Bažnyčios pašaukimas bendradarbiauti su visais siekiant teisingos ir pastovios taikos. Tačiau, mes kartu tikimės, kad matydamos šiame regione vykstančius jaunimo protestus, ir Izraelio, ir kaimyninių arabų šalių vyriausybės stengsis suprasti tų judėjimų priežastis ir pasidarys deramas išvadas. (jm)