Šventojo Tėvo velykinė žinia "Urbi et orbi"

„Linksmų šventų Velykų“ Šituo trumpu sveikinimu Šventasis Tėvas kreipėsi į katalikus ir visus geros valios žmones Lietuvoje. Iš viso popiežiaus velykiniai sveikinimai skambėjo 65 pasaulio kalbomis. Popiežiaus žodžių klausėsi ir apaštališkąjį palaiminimą „Urbi et orbi“ priėmė 150 tūkstančių Šv. Petro aikštėje ir į ją vedančioje gatvėje Velykų vidudienį susirinkusių žmonių. Milijonai žmonių popiežiaus klausėsi per televiziją ir internetą.

Šventojo Tėvo velykinės žinios vertimas:

“In resurrectione tua, Christe, caeli et terra laetentur - Tavo prisikėlimu, o Kristau, tesidžiaugia dangūs ir žemė“ (Valandų liturgija).

Brangieji broliai ir seserys Romoje ir visame pasaulyje!

Velykų rytas mums vėl atnešė seną ir vis naują žinią: Kristus prisikėlė! Šio įvykio aidas, pasklidęs iš Jeruzalės prieš dvidešimt amžių, tebeskamba Bažnyčioje, savo širdyje saugančioje gyvą tikėjimą Jėzaus Motinos Marijos, Magdalietės ir kitų moterų, kurios pirmosios pamatė tuščią kapą, tikėjimą Petro ir kitų apaštalų.

Iki šios dienos – taip pat ir dabartinėje ultratechnologinių komunikacijų eroje – krikščionių tikėjimas remiasi tąja žinia, liudijimu tų seserų ir brolių, kurie pirma pamatė nuo tuščio kapo nuristą akmenį, o paskui paslaptingus liudytojus, skelbiančius, kad Jėzus, Nukryžiuotasis, prisikėlė. Po to jis pats, Mokytojas ir Viešpats, gyvas ir realus, pasirodė Marijai Magdalietei ir dviems Emauso mokiniams, o galiausiai ir visiems vienuolikai, susirinkusiems Paskutinės vakarienės menėje (plg. Mk 16,9-14).

Kristaus prisikėlimas tai ne įmantrių samprotavimų išvada ar mistinė patirtis: tai faktas, kuris, žinoma, peržengia istorijos ribas, bet jis įvyksta konkrečiu istorijos momentu ir palieka joje neišdildomą pėdsaką. Šviesa, kuri apakino prie Kristaus kapo stovėjusius sargus, pasklido po visus laikus ir visą erdvę. Kitokia, dieviška, šviesa perskrodė mirties sutemas ir atnešė pasauliui Dievo spindesį, Tiesos ir Gėrio spindesį.

Kaip pavasarį saulės spinduliai praskleidžia pumpurus ant medžių šakų, taip iš Kristaus prisikėlimo sklindanti šviesa suteikia jėgų ir padaro prasmingas visas žmogaus viltis, lūkesčius, troškimus ir planus. Dėl to visas kosmosas šiandien džiaugiasi, dalyvaudamas žmonijos pavasaryje, ir giedą tylų kūrinijos šlovės himną. Pasaulyje keliaujančioje Bažnyčioje skambantis velykinis „aleliuja“, išreiškia tylų visatos džiaugsmą ir ypač kiekvienos nuoširdžiai Dievui atviros žmogaus sielos troškimus ir dėkingumą už jo begalinį gerumą, grožį ir tiesą.

„Tavo prisikėlimu, o Kristau, tesidžiaugia dangūs ir žemė“. Į šį raginimą, šiandien besiveržiantį iš Bažnyčios širdies, visų pirma atsiliepia „dangūs“: angelų, šventųjų ir palaimintųjų minios džiūgauja kartu su mumis. Visas dangus kupinas ramybės ir džiaugsmo. Bet, deja, žemėje taip nėra. Čia, šiame pasaulyje, velykinis „aleliuja“ susiduria su aimanomis ir šauksmais, kylančiais iš daugybės skausmo, skurdo, bado, ligų, karų, smurto. O juk dėl to Kristus mirė ir prisikėlė! Jis mirė taip pat ir dėl mūsų šiandieninių nuodėmių ir prisikėlė taip pat ir mūsų dabartinės istorijos prisikėlimui. Dėl to, ši mano žinia kaip pranašiškas skelbimas pirmiausia tepasiekia kenčiančias tautas ir bendruomenės, kad prisikėlęs Kristus atvertų joms kelius į laisvę, teisingumą ir taiką.

Tesidžiaugia toji Žemė, kurią pirmą nutvieskė Prisikėlusiojo šviesa. Kristaus spindesys tepasiekia Artimųjų Rytų tautas, taikos ir žmogaus kilnumo šviesa tenugali susiskaldymo, neapykantos ir smurto sutemas. Libijoje ginklų vietą teužima diplomatija ir dialogas, o kol vyksta konfliktas tebūnie sudarytos sąlygos suteikti humanitarinę pagalbą kenčiantiems jo pasekmes. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse visi piliečiai, o ypač jaunimas, tesidarbuoja bendram labui ir tekuria tokią visuomenę, kurioje nebūtų skurdo ir visi politiniai pasirinkimai būtų įkvėpti pagarbos žmogui. Tremtinius ir pabėgėlius iš įvairių Afrikos šalių, priverstus palikti savo artimuosius, tepasiekia visų mūsų solidarumas. Geros valios žmonių širdys tebūna svetingos, kad solidariai bendromis pastangomis būtų patenkinti būtiniausi daugybės brolių poreikiai. Dosniai besidarbuojančius ir duodančius sektiną tokios pagalbos pavyzdį, tepasiekia mūsų parama ir dėkingumas.

Tebūnie atkurtas taikus gyventojų sambūvis Dramblio Kaulo Krante, kur reikia nedelsiant imtis susitaikinimo ir atleidimo, idant užgytų pastarojo meto smurtingų įvykių paliktos gilios žaizdos. Tesuranda paguodą ir viltį Japonija, šalinanti neseniai vykusio žemės drebėjimo dramatiškas pasekmes, taip pat ir kitos šalys, kuriose pastaraisiais mėnesiais vykusios stichinės nelaimės pasėjo daug skausmo ir baimės.

Tesidžiaugia dangūs ir žemė liudijimų tų, kurie dėl savo tikėjimo į Viešpatį Jėzų kenčia priešiškumą ir netgi persekiojimus. Žinia apie jo pergalę tepripildo juos drąsos ir pasitikėjimo.

Brangieji broliai ir seserys! Prisikėlęs Kristus pirma mūsų eina į naują dangų ir naują žemę (plg. Apr 21,1), kurioje visi gyvensime kaip viena šeima, kaip to paties Tėvo vaikai. Jis yra su mumis iki pat laikų pabaigos. Einame paskui jį, per šį sužeistą pasaulį, giedodami „aleliuja“. Širdyse nešamės džiaugsmą ir skausmą, mūsų veiduose šypsenos ir ašaros. Toks yra mūsų žemiškas gyvenimas. Bet Kristus prisikėlė, jis yra gyvas ir eina su mumis. Dėl to einame giedodami, ištikimi savo pareigoms šiame pasaulyje, bet į dangų pakeltomis akimis.

Visiems džiugių Velykų!