Paskutinės vakarienės Mišios Laterano bazilikoje. „Viešpats meldžiasi, kad nesvyruotų Petro ir jo įpėdinių tikėjimas“

Ketvirtadienio pavakare Laterano bazilikoje, kuri yra popiežius – Romos vyskupo katedra, Benediktas XVI aukojo Paskutinės vakarienės Mišias.

„Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas“ (Lk 22,15) – šiais žodžiai Jėzus pradeda švęsti savo Paskutinę vakarienę ir Eucharistijos įsteigimą. Jėzaus troškime atpažįstame Dievo troškimą – jo meilę žmogui ir visai kūrinijai. Dievas trokšta šia meile priartinti prie savęs visus žmones, nori, kad išsipildytų tai kas jo planuose yra visos kūrinijos tikslas. Jėzus mūsų trokšta. Jis kviečia pas save ir mūsų laukia. O mes, ar irgi jo trokštame? Ar jaučiame savyje norą su juo susitikti? Ar esame jo išsiilgę? Ar trokštame su juos susivienyti Eucharistijos sakramente? O gal mes jam abejingi, gal mūsų mintyse visai kas kita?

Visi keturi Evangelistai pasakoja apie Jėzaus Paskutinę vakarienę prieš mirtį. Jos metu Jėzus dar kartą priminė svarbiausius savojo skelbimo dalykus. Tačiau ši jo Paskutinė vakarienė visų pirma buvo jo malda. Lukas ir ypač Jonas mums perdavė tuo Jėzaus maldavimus Tėvui, kurie tuo pat metu yra ir paraginimai visiems visų laikų jo mokiniams. Pagrindinis dalykas, kurio Jėzus meldė Tėvą ir kurį evangelistas Jonas mini net keturis kartus yra mokinių vienybė. Jėzus aiškiai sako, kad vienybės jis meldžia ne tik Paskutinėje vakarienėje dalyvavusiems apaštalams, bet visiems, kurie jį tikės.

Toliau savo homilijoje popiežius atkreipė dėmesį į evangelisto Luko užrašytą vieną šios Jėzaus maldos elementą: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!“ (Lk 22,31-33). Šiandien su liūdesiu konstatuojame, kad šėtonui vėl leista persijoti mokinius visam pasauliui matant. Tačiau mes taip pat žinome, jog Viešpats meldžiasi, kad nesvyruotų Petro ir jo įpėdinių tikėjimas. Žinome, kad Petras eina pasitikti Viešpaties per istorijos bangas, kad jam gresia pavojus nuskęsti, bet Viešpats visada jam ištiesia ranką ir veda. Petras turi stiprinti brolių tikėjimą. Neatsitiktinai ši užduotis jam buvo suteikta Paskutinės vakarienės metu. Vienybės tarnystė regimiausia Eucharistijoje. Brangūs bičiuliai, - kalbėjo Benediktas XVI, - popiežiui tikrai didelė paguoda žinoti, kad kiekvienoje Mišių aukoje už jį meldžiamasi ir kad mūsų malda įsijungia į Viešpaties maldą. Tik Viešpaties ir visos Bažnyčios maldos dėka popiežius sugeba vykdyti jam skirtą užduotį stiprinti brolius, ganyti Viešpaties kaimenę ir būti regimu ženklu tos vienybės, dėl kurios Tėvas siuntė į pasaulį savo Sūnų. (jm)