Krizmos Mišios Šv. Petro bazilikoje. Sakramentai išreiškia mūsų tikėjimo „kūniškumą“.
Didžiojo ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI vadovavo Šv. Petro bazilikoje
aukotoms Krizmos Mišioms. Tai visų pirma kunigų šventė. Didžiojo ketvirtadienio ryto
Mišios aukojamos tik vyskupijų katedrose: jų metu aplink vyskupus susibūrę kunigai
atnaujina šventimų dieną duotus pažadus; į savo bendruomenių maldos namus parsiveža
Krizmos Mišių metu palaimintų aliejų, naudojamų teikiant sakramentus. Popiežius tradiciškai
šias Mišias aukoja ne savo katedroje, bet Vatikano bazilikoje. Į katedrą – Laterano
šv. Jono baziliką – Šventasis Tėvas keliauja Didžiojo Ketvirtadienio pavakare aukoti
Paskutinės vakarienės Mišių.
Šio ryto liturgijos centre – šventųjų aliejų palaiminimas:
katechumenų aliejaus, ligonių patepimo aliejaus ir Krizmos, naudojamos teikiant sakramentus,
kuriuose ypatingai pasireiškia Šventosios Dvasios veikimas – Sutvirtinimą, kunigystės
šventimus ir vyskupų konsekravimą. Sakramentuose susiliečia sukūrimas ir atpirkimas,
- kalbėjo popiežius. Sakramentai išreiškia mūsų tikėjimo kūniškumą, primena, kad žmogus
– tai kūnas su siela. Duona ir vynas yra žemės ir žmogaus darbo vaisiai. Juos Viešpats
pasirinko savo buvimui tarp mūsų. Aliejus yra Šventosios Dvasios simbolis, o kartu
jis nurodo į Kristų, Mesiją, tai yra Pateptąjį. Jei Senojo Testamento kunigai savosios
tarnystės pradžioje būdavo tik simboliškai patepami aliejumi, tai Jėzaus Kristaus
atveju tas patepimas buvo esmiškai kitoks: visas Jėzaus žmogiškumas buvo kupinas Šventosios
Dvasios galios. Taip pat ir mes, krikščionys, esame pateptieji – mes priklausome Kristui,
o tuo pačiu dalyvaujame ir jo patepime.
Toliau savo homilijoje popiežius atskirai
kalbėjo apie kiekvieną iš trijų Didžiojo Ketvirtadienio rytą laiminamų aliejų. Tai
visų pirma katechumenų aliejus, kuriuo žmogus patepamas dar prie krikštą. Šis aliejus
mums byloja apie Dievo ieškojimą, apie tuos žmones, kurie dar tik keliauja link Kristaus.
Katechumenų aliejus mums taip pat sako, jog ne tik žmogus ieško Dievo, bet ir Dievas
išeina mūsų pasitikti. Tai, kad jis tapo žmogumi, kad nužengė į žmogiškojo skurdo
gelmes, į mirties naktį, byloja, kaip labai Dievas myli savo kūrinį.
Ligonių
patepimo aliejus,- kalbėjo Šventasis Tėvas, - mums primena kenčiančius, sergančius,
išalkusius žmones, karų ir neteisybės aukas, persekiojamuosius, pažemintuosius ir
prislėgtuosius. Žinoma, svarbiausia Bažnyčios užduotis – skelbti Dievo karalystę.
Tačiau ir šis skelbimas gydo. Dievo meilės ir gerumo karalystės skelbimas gydo sužeistą
žmogaus širdį. Greta šios pagrindinės užduoties, Bažnyčia taip pat pašaukta gydyti
ligas, globti sergančiuosius, padėti jiems kelti kančios naštą. Ligonių patepimo sakramento
aliejus yra regimas šios misijos ženklas.
Trečiasis ir pats kilniausias visų
aliejų yra kvepiančioji krizma – kunigiškojo ir karališkojo patepimo aliejus, primenantis
Senosios Sandoros tradiciją, - tęsė popiežius Benediktas. Bažnyčioje šis aliejus naudojamas
teikiant Sutvirtinimo sakramentą ir Šventimus. Krikštu ir Sutvirtinimu žmogus tampa
Dievo tautos nariu ir karališkojo pašaukimo dalininku. Krikščionys, vykdydami karališkąją
tarnystę pasaulio labui, turi savyje parodyti pasauliui gyvąjį Dievą, turi Jį liudyti
ir pas Jį vesti. Šitoks mūsų pašaukimas yra ne priežastis didžiuotis, bet atsakinga
pareiga. Visada turime sau kelti klausimą: ar tikrai esame Dievo šventovė pasauliui?
Ar padedame žmonėms surasti Dievą? Gal ne padedame, o trukdome? Gal dėl mūsų netikėjimo
žmonės nusigręžia nuo Dievo? Argi ne tiesa, kad Vakaruose, pagrindinėse krikščioniškosiose
šalyse, krikščionims nusibodo tikėjimas, jiems neįdomi jų istorija ir kultūra, jie
jau nenori tikėti?
Turime gėdytis dėl savo klaidų, bet kartu negalime užmiršti
ir šviesių pavyzdžių, kurie savo tikėjimu ir meile skelbė pasauliui viltį. Šventasis
Tėvas čia priminė jau priartėjusią Jono Pauliaus II beatifikaciją. Jis buvo Šventosios
Dvasios kupinas didis Dievo ir Jėzaus Kristaus liudytojas mūsų laikams. Su juo prisimename
ir tas skaitlingas jo pontifikato metais paskelbtų šventųjų ir palaimintųjų gretas.
Jis mums byloja, kad Dievo pažadai nėra tušti žodžiai ir kad visų mūsų pašukimas prasmingas.
Galiausiai popiežius kreipėsi į kunigus. Didysis Ketvirtadienis – tai mūsų
diena. Kupini dėkingumo už gautą pašaukimą ir suprasdami savo silpnumą, kartojame
„taip“ mus pašaukusiam Viešpačiui. Taip, noriu sekti Viešpatį Jėzų, jo meilės skatinamas
išsižadu pats savęs. (jm)