Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje laukimo laikas

Dramblio Kaulo Kranto Respublikos padėtis artimiausiomis dienomis dar neaiški, žinių agentūrai „Fides“ komentavo Jean Djoman, vienas iš Abidžano Caritas vadovų. Balandžio 12 dieną buvo suimtas Laurent Gbagbo, atsisakęs palikti prezidento postą po prieš keletą mėnesių vykusių rinkimų, kuriuose buvo pripažintas jo pralaimėjimas Alassane Quattara naudai. Nuo to laiko tarp šių dviejų pusių vyravo įtampa, paskutinėmis savaitėmis tapusi pilietiniu karu. Su prancūzų ir JTO pajėgų įsikišimu, Gbagbo bunkeris buvo užimtas. Daug kas šį įsikišimą kritikavo: esą jos neturėjo užimti aktyvaus vaidmens, nes veikė taikos palaikymo misijos vardu. Tačiau prancūzų ir JTO pajėgų vadovai replikuoja, kad toks sprendimas buvo priimtas, kai Gbagbo šalininkai, įspausti į kampą, pradėjo beatodairiškai naudoti sunkiuosius ginklus prieš civilius. Bet žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pranešė, jog užfiksavo atvejus, kai ir Quattara šalininkai vykdė nusikaltėliškus veiksmus prieš civilius.

Nepaisant Gbagbo suėmimo, Abidžano priemiesčiuose tebevyksta susirėmimai, sakė Jean Djamon. Grupuotės, dažniausiai sudarytos iš jaunuolių, veikia savavališkai. Buvę Gbagbo šalininkai ir toliau atsisako pripažinti Quattara autoritetą, o šiam tenka sunkus uždavinys, kaip įtikinti šalies gyventojus, jog jis teisėtas visų prezidentas.

Tarptautinė bendruomenė, įvairūs Afrikos lyderiai ne kartą bandė tarpininkauti tarp abiejų pusių, deja, be didelių rezultatų. Tarpininkavimo ir susitaikymo misijas vykdė ir religiniai lyderiai, tarp jų katalikų Bažnyčios Dramblio Kaulo Krante hierarchai, kaip ir visos Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijos delegatai.

Paskutiniąją tarpininkavimo misiją: dar prieš Gbagbo suėmimą, bandė vykdyti kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas, pats afrikietis. Deja, jis paprasčiausiai negalėjo pasiekti Abidžano, nes šio miesto oro uostas buvo uždarytas, visi skrydžiai panaikinti. Grįžęs į Romą, kardinolas Vatikano radijui pasakojo, kad kelias dienas laukė savo gimtojoje Ganoje, su viltimi, kad situacija pasikeis. Vis tik šiai vilčiai nepasiteisinus, Dramblio Kaulo Kranto respublikos vyskupų konferencijai vežtą popiežiaus žinią jis turėjo perduoti per telefoninį ryšį.

Kardinolas Turkson pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė turi daryti viską, kad susirėmimai ir žmonių žūtys kuo greičiau baigtųsi. Antra, galvoti apie šimtus tūkstančių pabėgėlių. Dar vienas jo rūpestis yra tai, kad konfliktas neįgytų tarpreliginio karo akcento. Anot kardinolo, susirėmimai pirmiausia yra politinio ir etninio pobūdžio. Bet yra pamokslininkų, kurie buvusį kataliką, vėliau tapusį evangeliku Gbagbo vadina „Dievo pateptuoju“, kuris esą įveiks musulmoną Quattara. Negalima vesti į mirtį žmonių dėl tokių tariamų „pranašysčių“, reikia gerbti ir laikytis politinių taisyklių: rinkimuose pralaimėjęs kandidatas turi pasitraukti, - sakė kardinolas Turkson.

Apie sunkėjančią humanitarinę padėtį žinių agentūrai „Fides“ kalbėjo ir salezietis misionierius t. Vincentas, jau daug metų praleidęs Dramblio Kaulo Kranto respublikoje. Pasak jo, po kovo 30 dienos, kada susirėmimai sustiprėjo ir plūstelėjo pabėgėlių banga, saleziečių parapija, kurioje dirba jis ir dar aštuoni misionieriai, priėmė virš 20 000 asmenų. Aišku, kad tokiam žmonių skaičiui parapijos jėgų ir išteklių yra per mažai. Turimi ištekliai pirmiausia buvo skiriami vaikams. Laimei, vėliau atkeliavo pagalba maistu iš kitų humanitarinių organizacijų. Bet higieninės sąlygos išlieka dramatiškos ir gresia choleros pavojus. Reikia kuo greičiau nuramdyti susirėmimus, kad šie žmonės nebebijotų grįžti į savo namus, - sakė misionierius. (rk)