Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (21): Pasauliečių apaštalavimas
Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios
gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto
profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.
Katekizme skaitome: „Krikščionių pasauliečių
iniciatyva yra ypač būtina, kai reikia surasti [...] būdus, kaip socialinį, politinį,
ekonominį gyvenimą persmelkti krikščioniškojo tikėjimo dvasia“ (n. 899). Tą patį turėjo
mintyje ir popiežius Pijus XII, sakydamas, kad „tikintieji pasauliečiai yra pirmose
Bažnyčios gyvenimo gretose“.
Kartais sakoma, kad Susirinkimas pernelyg optimistiškai
vertino pasaulį. Tačiau dekrete apie pasauliečius skaitome ir apie didžiąsias klaidas,
grasinančias „sugriauti religijos, dorovės ir pačios visuomenės pamatus“ (n. 6). Būtent
šitaip suvokiant dabartinį pasaulį formuluojamas pasauliečių pašaukimas stengtis visą
regimą tikrovę atnaujinti pagal Evangeliją.
Dekretas „Apostolicam actuositatem“
nurodo du pasauliečių apaštalavimo aspektus: liudijimą asmeniniu gyvenimu ir pastangas
„skelbti Kristų netikintiesiems, idant atvestų juos į tikėjimą, ir tikintiesiems,
idant pamokytų“ (n. 6).
Susirinkimas taip pat kreipiasi į jaunimą, ragindamas
būti apaštalais savo bendraamžiams (plg. n. 12). „Vaikai irgi gali savaip apaštalauti.
Pagal savo išgales jie yra tikri gyvi Kristaus liudytojai savo draugams”, - skaitome
dekrete.
Nepaprastai platūs pasauliečių apaštalavimo akiračiai atsiveria valstybinio
ir tarptautinio gyvenimo srityse. „Katalikai, patyrę visuomenės reikaluose ir deramai
susipažinę su [...] krikščioniškuoju mokymu, teneatsisako eiti viešųjų pareigų“ (n.14),
- drąsina Susirinkimas.
Už pasauliečių apaštalavimo skatinimą atsakinga Bažnyčios
hierarchija. Tačiau yra daugybė sričių kur apaštališkosios iniciatyvos turi imtis
patys pasauliečiai. Pirmiausia tai bažnytinių judėjimų veikla, kuri, kaip sakė Jonas
Paulius II, - yra „tikrasis Dvasios pavasaris“. Dėl to, ji turi būti kunigų remiama.