Kard. Leonardo Sandri: Norime, kad neužgestų šviesa, iš Jeruzalės šviečianti visai
Bažnyčiai
Didžiojo penktadienio tradicija – prisiminti Jeruzalėje gyvuojančias krikščionių bendruomenes,
skirti joms auką. Kasmet šią tradiciją, kuri siekia pirmykštės Bažnyčios laikus, primena
popiežius bendradarbis, atsakingas už Rytų Bažnyčias. Šiuo metu Rytų Bažnyčių kongregacijai
vadovauja argentinietis kardinolas Leonardo Sandri. Jis Vatikano radijui paaiškino,
kad Didžiojo penktadienio rinkliavos tikslas yra priminti, kad Jeruzalės krikščionių
poreikiai yra kur kas didesni nei tik garsiųjų šventyklų priežiūra.
Poslinkiai
Artimuosiuose Rytuose turi tiesioginį poveikį ir sukelia visokių pasekmių krikščionims,
gyvenantiems Šventojoje Žemėje. Mes suprantame Šventąją Žemę visų pirma kaip tą erdvę,
kurioje gyveno Jėzus, kurią gyvendamas apkeliavo. Todėl visai teisingai prileidžiama,
kad Didžiojo penktadienio auka yra parama toje erdvėje esančioms šventovėms, tiksliau
tariant Izraelyje, Palestinoje ir Jordanijoje. Tačiau Šventosios Žemės regioną papildo
dar kiti kraštai, kaip Libanas ir Egiptas, kuriuose lankėsi Jėzus, taip pat platesniajame
kontekste su Senuoju Testamentu susijusios vietos, nuo Abraomo tėvynės Mesopotamijoje,
apimant visą biblinį Naujojo Testamento kontekstą. Visame šiame regione kaip tik šiomis
dienomis yra susvyravęs stabilumas ir susidariusi situacija liečia taip pat taip pat
mūsų brolius ir seseris, kurie yra gyvieji akmenys.
Prisimindami būtinumą saugoti
šventąsias vietas, kurios yra fiziniai statiniai, kuriose lankęsi Jėzus, tarp žmonių
gyvenęs įsikūrinęs Dievo Žodis, nepamirškime gyvųjų akmenų, Šventojoje žemėje gyvenančių
krikščionių. Svarbu juos paremti.
Labai džiugina, kad pastaruoju metu ženkliai
išaugo šventosios Žemės lankytojų skaičius. Padaugėjo žmonių vykstančių lankyti vietas,
kurias lankė pats Jėzus; Jėzaus ieškoma lankantis jo žemėje. Šios piligriminės kelionės
yra dvasiškai naudingos tiems, kurie jose dalyvauja. Tačiau jos taip pat yra labai
naudingos ten gyvenantiems krikščionims, ten esančioms šventovėms. Mes tikrai norime,
kad neužgestų šviesa, iš Jėzaus gimtinės apšviečianti visą Bažnyčią.
Nenorime,
kad tai liktų tik gestas, kad ir dosnus bei konkretus paramos Šventajai Žemei gestas.
Nes viliamės, kad visi katalikai, galės atsiverti tam tikram „Šventosios Žemės dvasingumui“,
į kurį pakvietė popiežius Benediktas XVI. Kaip krikščionys, turime gyventi tarsi priklausytume
nuo Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Emauso. Mūsų dvasingume turi atsispindėti
tos vietos, kuriose Jėzus mokė, gydė, pašaukė mokinius, mirė ir prisikėlė. (sk)