Pakistano, Afganistano ir Indijos krikščionys atsiriboja nuo Korano sudeginimo
2010 metų rugsėjį viena nedidelė, keliasdešimt narių turinti Floridos krikščionių
baptistų bendruomenė atkreipė pasaulio dėmesį po to, kai jos pastorius Terry Jones
sumanė „tarptautinę Korano deginimo dieną“. Pasak pastoriaus, Koranas yra blogis ir
šėtono darbas. Terry Jones iniciatyvai susilaukus masinio religinių ir politinių lyderių
pasmerkimo ar nepritarimo, pastorius pasižadėjo Korano nebedeginti, nes esą jau pasakė
pasauliui tai, ką norėjęs pasakyti.
Tačiau šių metų kovo 20 dieną jo bendruomenės
patalpose kitas pastorius Wayne Sapp, stebint Terry Jones, sudegino vieną Korano egzempliorių,
prieš tai surengęs jam simbolinį teismą ir paskelbęs nuosprendį. Šį kartą akcija buvo
nereklamuota, joje dalyvavo apie tris dešimtis žmonių.
Nepaisant to, žinia
greitai pasklido ir šį kartą jau musulmonų fundamentalistai, ypač Afganistane ir Pakistane,
pasinaudojo proga žadint bendras antikrikščioniškas nuostatas ir surengti minios antpuolius
prieš krikščionių bendruomenes, nors šios daug kartų atsiribojo nuo JAV bendruomenės
ir aiškino, kad su ja neturi nieko bendro. Tačiau musulmonų fundamentalistams tai
mažai rūpi, jų propaganda tapatina krikščionis su karinių operacijų Afganistane ir
Pakistane rėmėjais.
Katalikiška žinių agentūra „Asianews“ rašo, jog nuo kovo
20 dienos mažiausiai trys bažnyčios buvo užpultos naudojant šį pretekstą. Kovo 25
buvo užpulta sekmininkų bendruomenės bažnyčia. Susirinkę žmonės ir apsaugininkai bandė
ją apsaugoti, tačiau pastariesiems pabėgus tikintieji liko be jokios apsaugos. Du
krikščionys buvo nužudyti, bažnyčia padegta, kaip ir rasti Biblijos egzemplioriai.
Panašus likimas ištiko kitą protestantų bažnyčią Lahore, Badami Bagh vietovėje. Laimei,
čia žuvusių nebuvo, nors keli žmonės buvo sužeisti. Kovo 28 dieną Wah vietovėje, apie
45 kilometrus nuo Islamabado buvo užpulta dar viena, šį sykį katalikų bažnyčia. Jos
langai apmėtyti akmenimis, ją bandyta padegti. Vis dėlto užpuolikai nešaudė ir greitai
išnyko, mat šalia dislokuotas Pakistano kariuomenės dalinys ir didesnis triukšmas
būtų atkreipęs dėmesį. Kita vertus, pasak vieno vietos liudytojo, tikėtina, kad griežtai
saugomoje zonoje patys užpuolikai buvo „iš vidaus“. Be šių smurtingų akcijų, daug
kur Pakistane vyko taikios protesto akcijos.
Tačiau dar daugiau kraujo pralieta
Afganistane, kuriame šį sykį miniai atpirkimo ožiu tapo Jungtinių Tautų biurai. Balandžio
1-2 dienomis buvo užpultas biuras Mazar-i-Sharif ir kitas Kandahare. Žuvo kelios dešimtys
žmonių, tarp kurių Jungtinių Tautų misijos tarnautojai ir keturi juos saugoję kariai
nepaliečiai. Kaip ir Pakistane, daug kur Afganistane vyko demonstracijos be smurto.
Italų misionierius Kabule Giuseppe Moretti „Asianews“ be užuolankų sakė, kad
Korano sudeginimas yra „nepateisinamas ir neatsakingas veiksmas, nes Koranas yra islamui
šventas tekstas ir deginti šventus tekstus, kad ir kokiai religijai jie priklausytų,
yra smerktina. Tai nėra laisvė, nes laisvė nėra paminti tai, kas kitiems yra šventa“.
Korano deginimas nėra ir krikščioniškas veiksmas, nes krikščionybė moko meilės visiems,
taip pat ir tiems, kurie mano kitaip. Ir tikrai neliepia kitų įžeidinėti.
Iš
kitos pusės, jei galima suprasti, kodėl laužas Koranui kelia musulmonų pasipiktinimą,
tai jokiais būdais negalima pateisinti smurto, keršto ir nekaltų žmonių užpuolimo.
„Šiuo metu noriu tiktais melstis, pakviesti visus melstis už Mazar-i-Sharif ir kituose
miestuose žuvusius, už visus mirusius, vakariečius ir afganistaniečius. Visi jie yra
nepakenčiamo ir nepriimtino akto aukos“.
„Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“
organizacijai situaciją komentavęs Pakistano katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas,
Lahoro arkivyskupas Lawrence Saldanha, JAV valdžia turėtų kuriam laikui sulaikyti
Koraną deginusį pastorių, parodyti jo daromą žalą. Ekstremizmui ir fundamentalizmui,
taip pat ir krikščionių, reikia užkirsti kelią.
Islamo šventosios knygos sudeginimą,
kaip nepagarbos ir netolerancijos aktą, pasmerkė Pakistano kaimynės Indijos katalikų
vyskupų konferencijos atstovas spaudai t. Babu Joseph. (rk)