Pakistano, Afganistano ir Indijos krikščionys atsiriboja nuo Korano sudeginimo

2010 metų rugsėjį viena nedidelė, keliasdešimt narių turinti Floridos krikščionių baptistų bendruomenė atkreipė pasaulio dėmesį po to, kai jos pastorius Terry Jones sumanė „tarptautinę Korano deginimo dieną“. Pasak pastoriaus, Koranas yra blogis ir šėtono darbas. Terry Jones iniciatyvai susilaukus masinio religinių ir politinių lyderių pasmerkimo ar nepritarimo, pastorius pasižadėjo Korano nebedeginti, nes esą jau pasakė pasauliui tai, ką norėjęs pasakyti.

Tačiau šių metų kovo 20 dieną jo bendruomenės patalpose kitas pastorius Wayne Sapp, stebint Terry Jones, sudegino vieną Korano egzempliorių, prieš tai surengęs jam simbolinį teismą ir paskelbęs nuosprendį. Šį kartą akcija buvo nereklamuota, joje dalyvavo apie tris dešimtis žmonių.

Nepaisant to, žinia greitai pasklido ir šį kartą jau musulmonų fundamentalistai, ypač Afganistane ir Pakistane, pasinaudojo proga žadint bendras antikrikščioniškas nuostatas ir surengti minios antpuolius prieš krikščionių bendruomenes, nors šios daug kartų atsiribojo nuo JAV bendruomenės ir aiškino, kad su ja neturi nieko bendro. Tačiau musulmonų fundamentalistams tai mažai rūpi, jų propaganda tapatina krikščionis su karinių operacijų Afganistane ir Pakistane rėmėjais.

Katalikiška žinių agentūra „Asianews“ rašo, jog nuo kovo 20 dienos mažiausiai trys bažnyčios buvo užpultos naudojant šį pretekstą. Kovo 25 buvo užpulta sekmininkų bendruomenės bažnyčia. Susirinkę žmonės ir apsaugininkai bandė ją apsaugoti, tačiau pastariesiems pabėgus tikintieji liko be jokios apsaugos. Du krikščionys buvo nužudyti, bažnyčia padegta, kaip ir rasti Biblijos egzemplioriai. Panašus likimas ištiko kitą protestantų bažnyčią Lahore, Badami Bagh vietovėje. Laimei, čia žuvusių nebuvo, nors keli žmonės buvo sužeisti. Kovo 28 dieną Wah vietovėje, apie 45 kilometrus nuo Islamabado buvo užpulta dar viena, šį sykį katalikų bažnyčia. Jos langai apmėtyti akmenimis, ją bandyta padegti. Vis dėlto užpuolikai nešaudė ir greitai išnyko, mat šalia dislokuotas Pakistano kariuomenės dalinys ir didesnis triukšmas būtų atkreipęs dėmesį. Kita vertus, pasak vieno vietos liudytojo, tikėtina, kad griežtai saugomoje zonoje patys užpuolikai buvo „iš vidaus“. Be šių smurtingų akcijų, daug kur Pakistane vyko taikios protesto akcijos.

Tačiau dar daugiau kraujo pralieta Afganistane, kuriame šį sykį miniai atpirkimo ožiu tapo Jungtinių Tautų biurai. Balandžio 1-2 dienomis buvo užpultas biuras Mazar-i-Sharif ir kitas Kandahare. Žuvo kelios dešimtys žmonių, tarp kurių Jungtinių Tautų misijos tarnautojai ir keturi juos saugoję kariai nepaliečiai. Kaip ir Pakistane, daug kur Afganistane vyko demonstracijos be smurto.

Italų misionierius Kabule Giuseppe Moretti „Asianews“ be užuolankų sakė, kad Korano sudeginimas yra „nepateisinamas ir neatsakingas veiksmas, nes Koranas yra islamui šventas tekstas ir deginti šventus tekstus, kad ir kokiai religijai jie priklausytų, yra smerktina. Tai nėra laisvė, nes laisvė nėra paminti tai, kas kitiems yra šventa“. Korano deginimas nėra ir krikščioniškas veiksmas, nes krikščionybė moko meilės visiems, taip pat ir tiems, kurie mano kitaip. Ir tikrai neliepia kitų įžeidinėti.

Iš kitos pusės, jei galima suprasti, kodėl laužas Koranui kelia musulmonų pasipiktinimą, tai jokiais būdais negalima pateisinti smurto, keršto ir nekaltų žmonių užpuolimo. „Šiuo metu noriu tiktais melstis, pakviesti visus melstis už Mazar-i-Sharif ir kituose miestuose žuvusius, už visus mirusius, vakariečius ir afganistaniečius. Visi jie yra nepakenčiamo ir nepriimtino akto aukos“.

„Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ organizacijai situaciją komentavęs Pakistano katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, Lahoro arkivyskupas Lawrence Saldanha, JAV valdžia turėtų kuriam laikui sulaikyti Koraną deginusį pastorių, parodyti jo daromą žalą. Ekstremizmui ir fundamentalizmui, taip pat ir krikščionių, reikia užkirsti kelią.

Islamo šventosios knygos sudeginimą, kaip nepagarbos ir netolerancijos aktą, pasmerkė Pakistano kaimynės Indijos katalikų vyskupų konferencijos atstovas spaudai t. Babu Joseph. (rk)