Katalikų ir žydų religinio dialogo komisijos pareiškimas
Kovo 29-31 dienomis Jeruzalėje vyko Izraelio vyriausiojo rabinato ir Šventojo Sosto
religinių santykių su judaizmu komisijos dešimtasis susitikimas. Žydų delegacijai
susitikime vadovavo Izraelio aškenazių vyriausiasis rabinas She‘ar Yashuv Cohen. Katalikų
delegacijai – kardinolas Jorge Mejia.
Susitikimo pabaigoje paskelbtame bendrame
pareiškime apžvelgiant dabartinį socialinį ir moralinį klimatą, tarp kita ko sakoma,
jog prie dabartinės moralinės krizės privedė sparčios technologijų pažangos socialiniai
ir kultūriniai padariniai, vis plačiau įsigalintis konsumizmas ir nihilistinė ideologija,
o taip pat dėmesio sutelkimas į individą, jo teisių akcentavimas bendrojo gėrio sąskaita.
Neseniai pasibaigęs šimtmetis atnešė ir individų emancipaciją, ir kartu niekad anksčiau
nematytus žiaurumus ir smurtą. Dabartiniame pasaulyje yra gerokai susilpnėjęs tapatinimosi
su kuo nors, priklausymo bendruomenei, prasmės ir tikslo jausmas.
Šiomis sąlygomis,
- sakoma pareiškime, - pirmiausia religijos ir jų vadovai turi skelbti viltį ir duoti
moralinį pavyzdį. Reikia skelbti, jog kiekvienas žmogus yra skurtas pagal Dievo paveikslą
ir panašumą. To siekdamos, mūsų religijos iškelia maldos svarbą, nes malda yra vienas
geriausių būdų žadinti Dievo buvimo tarp žmonių jausmą ir priminti iš jo tekančius
moralinius imperatyvus. Mūsų religijų išpažinėjai įkvėpimo ir patarimų semiasi iš
Šventojo Rašto, o pavyzdys mūsų religiniams lyderiams yra Mozės asmuo.
Pareiškime
pabrėžiama, jog visi tikintys žmonės privalo savo gyvenimu liudyti Dievo buvimą pasaulyje.
Tai kartu įpareigoja pripažinti šioje srityje praeity padarytas klaidas. Pagrindinės
dabartinio gyvenimo sritys, kuriose katalikų ir žydų bendras liudijimas gali būti
labiausiai veiksmingas – tai švietimas, žiniasklaida, karitatyvinė veikla, teisingumo
ir taikos pasaulyje siekimas.
Pareiškimo autoriai sutinka, jog dabartinė pasaulietinė
visuomenė pati savaime yra pozityvus ir labai naudingas dalykas, tačiau pabrėžiama,
jog pasaulietiškumas turi būti suvokiamas kaip visų visuomenės narių lygiateisis dalyvavimas,
įskaitant ir religines bendruomenes, bendro gėrio kūrime ir bendra atsakomybė už visuomenės
gerovę. Vienas svarbiausių pasaulietinės visuomenės laimėjimų – individo teisių iškėlimas
– turi būti suderintas su visu dvasiniu ir antropologiniu žmogiškumo kontekstu ir
su bendro gėriu siekimu. Iš šitokios žmogiškumo sampratos išplaukia ir tie moraliniai
imperatyvai ir ta žmogų gerbiančios visuomenės vizija, kurią skelbia mūsų religijos.
O jų pripažinimas visuomeniniame gyvenime tik stiprina pagarbą žmogaus teisėms, -
sakoma pareiškime.
Galiausiai Izraelio vyriausiojo rabinato ir Šventojo Sosto
religinių santykių su judaizmu komisijos atstovų bendrame pareiškime dar kartą primintas
Vatikano II Susirinkimo deklaracijos „Nostra aetate“ 4 paragrafe skelbiamas ir popiežiaus
Benedikto XVI pasisakymuose pakartotas įsitikinimas, jog katalikai pripažįsta neatšaukiamą
Dievo ryšį su savo išrinktąja tauta. (jm)