Pakistanas. Pirmasis Asia Bibi interviu

Italijos dienraštis „Repubblica“ išspausdino pirmąjį interviu su Asia Bibi, pakistaniete krikščione, kuri buvo nuteista mirties bausme už tariamą piktžodžiavimą prieš Koraną ir pranašą Mahometą. Ši byla pateko į tarptautinės spaudos ir bendruomenės dėmesį, o pačiame Pakistane tapo proga bandyti pakeisti įstatymą dėl piktžodžiavimo, kuriuo manipuliuojant nesunku susidoroti su asmeniu dėl individualių interesų ar dėl pažiūrų skirtingumo.

Deja, bandymas baigėsi tragiškai. Du politikai, kurie viešai rėmė Asia Bibi, Pandžabo gubernatorius Salman Taseer, nuosaikus musulmonas, ir religinių mažumų ministras Shahbaz Bhatti, nedidelės Pakistano katalikų bendruomenės narys, buvo nužudyti musulmonų fundamentalistų.

Asia Bibi įkalinta viename iš Pandžabo kalėjimų. Su dienraščiu ji bendravo per savo vyrą ir jos gynimu besirūpinančią Masihi fundaciją Londone. Tik jos vyras ir advokatai gali su ja susitikti. Ji neišleidžiama laukan, baiminantis, kad kas nors gali pasikėsinti, kaip daug kartų grasinta, į jos gyvybę. Lapkričio mėnesį Benediktas XVI viešai paprašė ją išlaisvinti.

Dienraščiui Asia Bibi sakė: „pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie dėl manęs jaudinosi ir meldėsi. Man yra blogai. Žinia apie Salman Taseer ir vàliau apie Shahbaz Bhatti mirtį mane sukrėtė ir negaliu atsigauti. Dūstu tarp šitų keturių sienų kiekvieną minutę. Kas rytą pabundu galvodama, kad tai gali būti paskutinė mano diena ir tada verkiu. Verkiu dėl savo vaikų ir savo vyro“.

„Kokią ateitį galiu pasiūlyti savo vaikams, savo dukroms, jei esu čia uždaryta? Norėčiau pasiūlyti jiems saugesnį gyvenimą kitoje vietoje, bet kur, bet ne Pakistane. Bet nežinau ar išgyvensiu iki to. Tikrai žinau, kad jei ir išeičiau iš kalėjimo, jei teismas pripažintų, kad esu nekalta, čia neišgyvenčiau, nei aš, nei mano šeima. Ekstremistai mūsų niekada nepaliks ramybėje: esu paženklinta moteris. Tačiau mano tikėjimas stiprus ir tikiu, kad gailestingasis Dievas atsakys į mano maldas“.

„Mano didžiausia svajonė yra sutikti popiežių Benediktą. Man pasakė, kad Šventasis Tėvas kalbėjo apie mane, tai man suteikė labai daug vilties, pastūmėjo gyventi, padėjo pasijusti mylima ir kad pasaulis yra su manimi. Jaučiausi pagerbta – kad (popiežius) kalbėjo apie mane, ištarė mano vardą, kad seka mano bylą asmeniškai. Norėčiau gyventi ik tos dienos, kada galėčiau jį sutikti ir padėkoti“. (rk)