Septynių prancūzų trapistų nužudymo Alžyre 15 metinės

Alžyras. 1996 m. kovo 27d., trečiadienio popietę grupė ginkluotų vyrų pagrobė septynis prancūzus trapistus iš Atlaso Dievo Motinos vienuolyno, Tibihirino kaime, Medėjos apskrityje, esančiame už maždaug šimto kilometrų į pietryčius nuo sostinės Alžyro. Po beveik dviejų mėnesių, ketvirtadienį, gegužės 23 d, Maroko radijas „Meditarrenee international 1“ (Medi 1) gavo komunikatą, kuriame Ginkluotųjų islamistų grupės tvirtino, jog septyniems vienuoliams buvo perpjautos gerklės dėl to, kad Paryžiaus valdžia atsisakė derėtis dėl jų išmainymo į Prancūzijoje kalinamus islamistų teroristus. Gegužės 30d. buvo surastos nužudytųjų galvos. Kūnai nebuvo surasti. Vienuoliai buvo pagyvenę vyrai. Jauniausiam buvo 45, vyriausiajam 82. Pagrobimo metu du vienuoliai išsigelbėjo. Visi bendruomenės nariai gerai suvokė, kad gyvena itin pavojingomis aplinkybėmis. Tačiau jie buvo apsisprendę neapleisti vienuolyno, norėdami būti ištikimi savo pašaukimui ir misijai.

Tibihirino Atlaso Dievo Motinos vienuolyno abatas t. Christian Chergé dvasiniame testamente numatė tokią galimybę, kad taps teroristų auka. „Jei man, - rašė t. Christian, - tektų kada nors, kad ir šiandien, tapti terorizmo, kuris šiuo metu Alžyre gresia visiems svetimšaliams, auka, norėčiau, kad mano bendruomenė, kaip Bažnyčia ir šeima, prisimintų, kad mano gyvenimas buvo pašvęstas Dievui ir šiam kraštui, ir kad jie per šią mirtį prisimintų daug kitų mirčių, irgi smurtingų, bet likusių indiferentiškame anonimiškume.“

Kiti šeši nužudytieji trapistai buvo br. Paul-Favre Miville, t. Christophe Le Breton, t. Celestin Ringeaud, br. Michel Fleury, t. Bruno Lemarchand, br. Luc Dochier.

Du išsigelbėję vienuoliai br. Amedée Noto ir br. Jean-Pierre Schumacher po žudynių persikėlė į Maroką. Br. Amedée mirė Midelto trapistų vienuolyne. Br. Jean-Pierre šiemet bene pirmą kartą viešai pasidalijo pagrobimo išgyvenimais ir mintimis pokalbyje su "Le Figaro Magazine". Jis be kita ko teigiamai įvertino Ekumeninio Kanų kino festivalio žiuri premijuotą Xavier Beauvois filmą „Apie žmones ir dievus“ (Des hommes et des dieux), pasakojantį būtent apie septynių Atlaso Dievo Motinos vienuolyno trapistų kankinystę. „Filmas nuo pradžios iki galo rodo atsivėrimą Dievui: Jo klausinėjama, pasiduodama Jo įtakai. Tai – visiškai vienuoliška“, tvirtino br. Jean-Pierre.

Septynių Tibihirino trapistų aukos 15 metines Liono arkivyskupija paminės kovo 26 d. vakarine programa, kuri susidės iš dviejų momentų. Pirmasis bus 22.15 val. susikaupimo valandėlė krikščionims ir musulmonams Lazaristų kongregacijos vienuolyno kieme, kuriai vadovaus Liono arkivyskupas kardinolas Philippe Barbarin, Liono Didžiosios mečetės rektorius Kamel Mabtane ir Ronos-Alpių regiono musulmonų kulto tarybos pirmininkas Azzedine Gaci. Po tarpreliginio momento nuo 23 val. vyks Adoracija, Liono arkivyskupijos dedikuota persekiojamiems krikščionims ir visiems, patiriantiems sunkius išbandymus. Eucharistinis budėjimas vyks Jėzaus ir Marijos seserų kongregacijos koplyčioje.

Liono kardinolo Ph. Barbarin su musulmonų vadovais vadovausimas krikščionių ir musulmonų susikaupimo vakaras primins Tibihirino vienuolių pastangas atokiame Alžyro kaime sukurti su musulmonų pašnekovais bendrą erdvę, kurioje būtų siekiama vieni kitų supratimo. Br. Jean-Pierre minėtame pokalbyje prancūzų spaudoje prisiminė kaip vienas jų pašnekovas musulmonas apibūdino eksperimentinį bandymą megzti tarpusavio ryšius. Jis panaudojo dvigubų kopėčių įvaizdį. Kopėčių apačia atremta į žemę, viršus siekia dangų. Mes kopiame iš vienos pusės, jie iš kitos. Teologinės išvados: kuo labiau artėjame prie Dievo, tuo arčiau esame vieni kitų. Ir atvirkščiai, kuo arčiau esame vieni kitų, tuo arčiau esame Dievo. (sk)