Pristatytas dekretas dėl filosofijos studijų bažnytinėse aukštosiose mokyklose reformos

Antradienį Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatytas Katalikiškojo ugdymo kongregacijos dekretas, kuriuo reformuojamas filosofijos dėstymas bažnytinėse aukštosiose mokyklose. Dekreto pristatymo spaudos konferencijoje kalbėjo Katalikiškojo ugdymo kongregacijos prefektas kardinolas Zenon Grocholewski, Kongregacijos sekretorius arkivyskupas Jean-Louis Brugues ir Romos Popiežiškojo Šv. Tomo Akviniečio universiteto rektorius t. Charles Morerod OP.

Kaip pažymėjo kalbėjusieji, filosofijos studijų reforma visų pirma siekiama pakelti bažnytinių aukštųjų mokyklų suteikiamo filosofinio išsilavinimo kokybę. Tai būtina visų pirma tam, kad išsilavinimą bažnytinėse aukštosiose mokyklose gaunantys žmonės būtų geriau pasiruošę atsiliepti į Bažnyčiai ir krikščioniškai kultūrai šiandien metamus iššūkius, palaikyti vaisingą dialogą su pasaulietine kultūra, kurią šiandien vis labiau užvaldo nepasitikėjimas racionalumu, skepticizmas, utilitarizmas ir reliatyvizmas. Be to, bažnytiniai universitetai ir fakultetai tuo pačiu prisiderins ir prie platesniu mastu vykstančios aukštojo mokslo reformos, vadinamos Bolonijos proceso vardu.

Šį antradienį pristatytą dekretą popiežius Benediktas XVI pasirašė jau šių metų sausio 28-ąją, šv. Tomo Akviniečio liturginio minėjimo dieną. Pastarasis dekretas pakeičia kai kurias normas, nustatytas 1979 m. paskelbtoje Jono Pauliaus II Apaštališkojoje konstitucijoje „Sapientia christiana“, nustatančioje bažnytinių aukštųjų mokyklų veikimo pagrindinius principus.

Reforma paliečia pirmojo ciklo (užbaigiamo bakalauro laipsniu) filosofijos dėstymą filosofijos fakultetuose, teologijos fakultetuose ir prie fakultetų prijungtose (afilijuotose) kitose bažnytinėse aukštosiose mokyklose.

Bažnytiniuose filosofijos fakultetuose bakalaurinių studijų trukmė pratęsiama iki šešių semestrų, nustatomas privalomų filosofinių disciplinų sąrašas ir pilnu laiku dirbančių dėstytojų skaičius. Bažnytinių fakultetų dėstytojai privalo būti filosofijos daktarai, išsilavinimą gavę bažnytinėse aukštosiose mokyklose. Ne bažnytinėse aukštosios mokyklose išsilavinimą gavę filosofijos daktarai, gali dėstyti gavę bažnytinės vyresnybės leidimą. Be to taip pat akcentuojama, kad bakalaurinių studijų metu studentai mokytųsi ne tik iš vadovėlių, bet būtų dirbama ir su originaliais studijuojamų autorių tekstais.

Teologijos fakultetuose, kuriuose bakalaurinės studijos trunka penkerius metus ir pirmieji dveji metai skiriami filosofinėms disciplinoms, filosofijos studijų trukmės pratęsti nereikalaujama, tačiau pabrėžiama, kad per pirmus dvejus metus filosofinės disciplinos turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų dėstomų dalykų. Tokie patys reikalavimai keliami ir su teologijos fakultetais afilijuotoms kunigų seminarijoms. (jm)