Karas Libijoje: humanitarinės pasekmės

Padėtimi Libijoje susirūpinęs popiežius Benediktas XVI sekmadienį labai karštai paragino tarptautinę bendruomenę pasirūpinti civilių žmonių saugumu ir sudaryti sąlygas tiekti jiems humanitarę pagalbą. Būtent tai daro įvairios Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos kraštų Caritas agentūros. Tuniso Caritas įsteigė pabėgėlių priėmimo centrą prie sienos su Libija. Jame renkamos žinios apie humanitarinę situaciją ir suteikiama skubi pagalba. Tuniso Caritas veiksmus remia kitų kraštų Caritas, ypač reikšmingos paramos suteikė Libano Caritas. Katalikiškų labdaros organizacijų dedamoms pastangoms dailinai tarpininkauja Italijos Caritas, kurios dėka į Libiją galėjo atvykti Bangladešo Caritas atstovai, kurie talkininkaus teikiant paramą keliems tūkstančiams darbininkų iš Bangladešo, kurie bando išvykti iš Libijos. Tuo metu Nigeryje vietinė Caritas įsteigė specialią komandą, padedančią sugrįžti į gimtinę trims tūkstančiams piliečių, jau sėkmingai įveikusių Saharos dykumą. Italijos Caritas tiekia paramą pabėgėlius gelbėjančiai Libijos Caritas, tačiau niekas negali nenuspėti, kokios dar gali prireikti humanitarinės paramos nuo bombardavimų bėgantiems Tripolio, Bengazio ir kitų Libijos miestų gyventojams.

Libijos sostinės katalikų ganytojas pareiškė, jog bombardavimas baugina gyventojus. Sostinė tuštėja. Girdėjome smarkų bombardavimą priemiestyje, pasakojo pirmadienio rytą Tautų Evangelizavimo kongregacijos žinių agentūrai „Fides“ Tripolio ganytojas, pranciškonas vyskupas Giovanni Innocenzo Martinelli. Ganytojas nepritaria Libijoje vykdomiems kariniams veiksmams. Anot jo, ginklus reikia dėti į šoną ir kuo greičiau tartis kaip šią krizę išspręsti taikingai. Kodėl nebuvo sudarytos sąlygos diplomatinei misijai? – klausė Tripolio Apaštališkasis vikaras. Jis būgštavo, jog visai neaišku kuo baigsis karas, šalies gyventojams sužadinantis liūdnus dar netolimos praeities prisiminimus.

Vyskupas Martinelli yra italų kilmės, tačiau jis gimė Šiaurės Afrikoje prieš septynis dešimtmečius ir jau daugiau kaip 25 metus vadovauja Tripolio Apaštališkajam vikariatui. Jis pasisakymuose išsakė rūpestį dėl civilių gyventojų saugumo ir tvirtino, jog bombardavimai, nuo kurių neapsaugoti civiliai gyventojai, gali dar labiau sustiprinti jų paramą Gaddafiui. Vyskupas taip pat yra Libijos Caritas pirmininkas. Jis rūpinasi ne vien šimto tūkstančių katalikų bendruomenės saugumu, o ir stengiasi išgelbėti mūsų radijo laidose nekartą minėtus Libijoje be dokumentų laikinai prisiglaudusius pabėgėlius iš Eritrėjos. Jis reiškė viltį, kad pavyks palydėti iki Tuniso sienos du tūkstančius penkis šimtus eritrėjiečių, kurie trokšta vykti į Europą. Nelengvas uždavinys tapo dar sudėtingesnis po to, kai iš Libijos išvyko tarptautinių žinybų pareigūnai ir Europos kraštų diplomatai, o dabar prisidėjo bombardavimas.

Afrikos Sąjungos komitetas Libijos klausimams sekmadienį Mauritanijoje paskelbė pareiškimą, kuriame paragino tarptautinę bendruomenę Libijoje elgtis taip, kad būtų galima išvengti rimtų humanitarinių pasekmių. Anot Afrikos Sąjungos, dar nevėlu pradėti diplomatinę misiją Libijoje. Komitetas, kurį sudaro Mauritanijos, Malio, Kongo, Pietų Afrikos ir Ugandos pareigūnai, sušaukė tarptautinį susitikimą Libijos krizės klausimu kovo 25 dieną Adis Abeboje. Afrikos Sąjunga į susitikimą pakvietė Arabų Lygą, Islamo konferencijos organizaciją, Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas. Susitikimo tikslas - įsteigti veiksmų derinimo ir nuolatinio pasitarimo mechanizmą Libijos krizei spręsti. (sk)