Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Meldžiu Dievą, kad kuo greičiau patekėtų taikos aušra Libijai ir visam Šiaurės Afrikos regionui“.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje reagavo į dabartinius įvykius Libijoje. Popiežius sakė, kad pastarosiomis dienomis jis su baime sekė iš Libijos gaunamas nerimą keliančias žinias. Už šios šalies gyventojus meldėsi pastarosiomis dienomis Vatikane vykusių Gavėnios rekolekcijų metu.
Rimtai susirūpinęs seku naujausius įvykius Libijoje, - sakė popiežius, - ir meldžiuosi už visus žmones, įveltus į dramatišką tos šalies situaciją. Karštai raginu politinius ir karinius vadovus, kad pasirūpintų civilių žmonių saugumu ir sudarytų sąlygas tiekti jiems humanitarę pagalbą. Visiems šalies gyventojams su jauduliu sakau, jog esu su jais ir meldžiu Dievą, kad kuo greičiau patekėtų taikos aušra Libijai ir visam Šiaurės Afrikos regionui.

* * *

Vidudienio maldos katechetiniame pašnekesyje popiežius Benediktas XVI komentavo antrojo Gavėnios sekmadienio liturgijoje mums apmąstyti siūlomą Kristaus Atsimanymą. „Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje“ (Mt 17,1-2), - girdėjome Evangelijos skaitinyje. Atsimainymas tai ne Jėzaus pasikeitimas, bet jo dieviškumo apreiškimas. Jis dalijasi būtimi su Dievu, kuris yra šviesa. Jis yra „Šviesa iš Šviesos“. Petrui, Jokūbui ir Jonui leista jau dabar matyti Kristaus dieviškąją šlovę. Kontempliuodami savo Mokytojo dieviškumą jie rengiami ištverti kryžiaus papiktinimą. Kaip sako senasis krikščioniškas himnas, ant Taboro kalbo Viešpats „atmainė“ savo mokinius; leido jiems pamatyti savo šlovę, kad atėjus nukryžiavimo valandai jie suprastų, jog Kristus kenčia savo noru ir skelbtų pasauliui jame matytą Tėvo spindesį. Tad, brangieji, - sakė popiežius, - ir mes šį regėjimą priimkime kaip nepaprastą dovaną, skirkime savo gyvenime daugiau vietos maldai ir Dievo Žodžiui. Prašykime Mergelę Mariją, kad mus mokytų klausyti Jėzaus, sekti jį iki kančios ir kryžiaus, dalyvauti jo šlovėje. (jm)