Europos žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą "Lautsi prieš Italiją" byloje. Kryžius mokykloje nepažeidžia tėvų ir mokinių teisių

Penktadienį popietę Europos žmogaus teisių teismo didžioji kolegija paskelbė sprendimą „Lautsi prieš Italiją“ byloje dėl kryžių valstybinėse mokyklose. Juo atmestas ankstesnis sprendimas, jog kryžiai turėtų būti pašalinti iš mokyklų.

Bylos pradžia siekia 2002 metus. Du Italijos piliečiai, abu Italijos ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos (UAAR) nariai, kreipėsi į Abano Terme miestelio mokyklos, kurią lankė jų vaikai, tarybą reikalaudami pašalinti iš mokyklos klasių nukryžiuotojo simbolį.

Tėvų tvirtinimu, nukryžiuotojo simbolis prieštarauja teisei į švietimą, ypač tėvų teisei suteikti savo vaikams ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų religinius ir filosofinius įsitikinimus, šiuo atveju ateistinius. Mokyklos tarybos daugumai nepritarus šiai pretenzijai, tėvai kreipėsi į savo regiono administracinį teismą. Nuo to laiko byla keliavo per įvairias Italijos teisines instancijas. 2009 metais ieškinį priėmė Europos žmogaus teisių teismas ir tais pačiais metais septynių teisėjų kolegija vienbalsiai pritarė tėvų pretenzijai.

Su didele savo visuomenės, neretai ir netikinčių piliečių parama, Italijai 2010 metais užginčijus sprendimą, byla buvo pavesta Strasbūro teismo didžiajai kolegijai, sudarytai iš 17 teisėjų. Šį kartą, penkiolikai teisėjų balsavus „už“ ir dviem „prieš“, neginčijamu sprendimu atmestas Lautsi ieškinys ir nutarta, jog kryžiaus buvimas mokyklose nepažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnio (teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę) ir Pirmojo konvencijos protokolo antrojo skirsnio (teisės į švietimą).

Teismas savo sprendimo santraukoje pateikia štai tokius argumentus. Pirma, nėra pagrįstų duomenų apie poveikį, kurį kryžius, kaip religinis simbolis, galėtų daryti mokiniams. Lautsi buvo tvirtinusi, kad kryžiaus vaizdas gali „emociškai trikdyti“ netikinčius ar kitų religijų vaikus.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad kryžius mokyklų klasėse liudija valstybės nepagarbą pretenzijos reiškėjos Lautsi teisei ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Subjektyvaus įsitikinimo nepakanka tokiam kaltinimui įrodyti.

Strasbūro teismo komunikate primenama Italijos valstybės argumentacija už kryžių mokyklų erdvėse. Viena, tai tradicija, kurią valstybė nori tęsti. Atsakydamas į tai Strasbūro teismas pripažįsta Europos Tarybos valstybių narių pasirinkimą tęsti tradiciją, su sąlyga, kad bus išlaikyta pagarba teisėms ir laisvėms, kurios įrašytos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje ir jos protokoluose.

Pasak Italijos, kryžius turi ne tik religinę dimensiją, bet taip pat simbolizuoja tuos principus ir vertybes, kurie grindžia demokratiją ir Vakarų civilizaciją. Vien dėl to yra pateisinamas jo buvimas klasėse. Šiuo požiūriu Strasbūro teismas pažymi, kad pačios Italijos teismai turi skirtingas nuomones apie nukryžiuotojo simbolį ir nemano, kad turi užimti poziciją vidaus juridiniuose ginčuose.

Strasbūro teismas savo komunikate pakartotinai pažymi, kad gerbia valstybių pasirinkimus ugdymo ir švietimo srityse, taip pat ir religijai teikiamam vaidmeniui, kol šie pasirinkimai neprieštarauja ar yra sutaikomi su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus, kol tie pasirinkimai netampa indoktrinacijos forma. Šiuo požiūriu kryžiaus simbolis yra iš esmės pasyvus ir jo poveikis negali būti lyginamas su didaktinėmis priemonėmis ar dalyvavimu religinėje veikloje.

Teismas taip pat pateisino Italijos pasirinkimą daugiau regimumo suteikti daugumos religijai ir priminė ankstesnius sprendimus, jog faktas, kad mokyklų programose daugiau vietos užima šalies istorijoje svarbiausia religija, automatiškai nereiškia indoktrinacijos ir teisių pažeidimo. Juo labiau, kad Italija nėra netolerantiška kitų religinių ar filosofinių, nekrikščioniškų, pažiūrų mokiniams. Lautsi išlaikė pilną teisę mokyti ir orientuoti savo vaikus pagal savo filosofinius įsitikinimus.

Lautsi prieš Italiją byloje Italijos pusę palaikė Armėnija, Albanija, Austrija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Graikija, Lietuva, Lenkija, Malta, Monakas, Moldova, Norvegija, Rumunija, Vengrija, Rusijos Federacija, Ukraina, Serbija, Slovakija ir San Marinas. (rk)